Žurnalistų sambūris, apnuoginęs žiniasklaidos skaudulius!

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Semin._4_didele.jpg


Simboliška, kad 2018-ųjų balandžio 20-ąją Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Fridricho Eberto fondo seminaras Kaune pirmąją dieną buvo surengtas Fotografijos galerijos parodų salėje. O joje – keturios dešimtys fotomenininkės Monikos Požerskytės –  Kalvelės  sukurtų Lietuvos šimtamečių portretų. Visų nuotraukose įamžintų senolių veiduose – nugyventų metų žymės…



Semin._Trof._II.jpg


Už šimtamečius ne daug ką jaunesnė yra Lietuvos žurnalistų

 sąjunga, kuriai kitąmet sukaks devyniasdešimt. Ir  dar  reikia pridėti septynerius mestus, nes nuo 1922-ųjų ši sąjunga 

kartu vienijo ir žurnalistus, ir rašytojus. 


Sudėtingas, bet įdomus Žurnalistų sąjungos gyvenimas, kurį atskleidžia, pavyzdžiui, išlikę 1934,1937 ir 1940 žurnalistikos ,,Metraščiai“. Tačiau ne vakarykštė, o šiandieninė žiniasklaida buvo praktinio seminaro  Kaune dėmesio centre.


Žurnalistų sambūris prasidėjo Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko Viktoro Trofimišino (nuotraukoje) pastabomis apie svarbiausius  reikalavimus mūsų žiniasklaidai. 


Kolega ne tik pateikė  faktus apie Etikos komisijos svarstomus klausimus, bet ir konkrečius pažeidimus, pasidalijo savo įžvalgomis, atsakė į susirinkusių leidėjų ir žurnalistų klausimus.





















Semin._ispett._Grazina_II_n.jpg






Pradėtą pokalbį apie žurnalistikos reguliaciją ir savireguliaciją bei kokių standartų siekiama žiniasklaidoje, vėliau pratęsė Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė – 

Tiumenevienė (nuotraukoje).




























Semin._Pancer._2_II.jpg

Daugiausiai kolegų klausimų sulaukė www.15min. lt tyrimų žurnalistas Dovydas Pancerovas (nuotraukoje).

Jis pasidalijo savo sukauptu patyrimu, aiškino, kaip ir nuo ko pradėti žurnalistinį tyrimą. Pateikė konkrečius savo veiklos pavyzdžius, atsakė į klausimus ir pažadėjo, kai reikės, visada 

konsultuos 

seminaro dalyvius. 
















Semin._Baltyc._II.jpg

Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė  (nuotraukoje) išsamiai aptarė žiniasklaidos viešąjį interesą ir žurnalistų parengimą profesinei veiklai. 


Įdomu tai, kad dauguma Vytauto Didžiojo universiteto absolventų pasirenka ne žurnalisto profesiją, bet tampa viešųjų ryšių specialistais.













Seminr._Brigita_II.jpg







Temą apie regioninę žiniasklaidą pradėjo www.kasvykstakaune.lt redaktorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja Brigita Sabaliauskaitė.

Pranešėja palietė ir aktualius Kauno žiniasklaidos
klausimus, akcentavo miesto savivaldybės siekį visapusiškai atskleisti gerus darbus kauniečių labui.

Kaunas nemažą lėšų suma skiria savo veiklos viešinimui ne tik miesto spaudoje, bet ir šalies žiniasklaidoje.






















Sewmin._Simukausk._II.jpgNacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociaciją atstovavo Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio ,,Gyvenimas“ redaktorė Ramutė Šimukauskaitė (nuotraukoje).


Leidėja atskleidė NRMLA bendradarbiavimo su Lietuvos žurnalistų sąjunga ypatumus, bendrus siekius 

ir būsimus 

užmojus.













Semin._Taurag._II.jpg
Visi seminaro prelegentai pateikė konkrečius faktus apie žiniasklaidos veiklos klaidas ir trūkumus, kuriuos būtina pašalinti.

 Bendrovės ,,Tauragės kurjeris“ direktorius Renaldas Malychas (nuotraukoje) atskleidė, kaip tauragiškių radiją ir televiziją finansiškai remia rajono savivaldybė, dėl to eterio žurnalistai neatskleidžia valdžios veiklos trūkumų, bet ir pateikia melagingus faktus.













Semin._Neverd._II.jpg

Išsamus, atviras ir netikėtas buvo seminare dalyvavusio žurnalisto ir leidėjo Vytenio Neverdausko pranešimas.

Buvęs UAB ,,Ūkininko patarėjas“ steigėjas, akcininkas, direktorius, vyriausiasis redaktorius V.Neverdauskas ne tik atskleidė, kodėl ir kaip jis neteko savo įkurtos bendrovės, yra areštuotas jo nekilnojamas turtas ir banko sąskaita. 


Buvęs vadovas pažymėjo, kad naujieji šeimininkai ne tik laiku nemoka žurnalistams atlyginimo už darbą, bet ir raštiškai nurodė redakcijos darbuotojams – apie ką jie negali rašyti ir kokias organizacijas ar vadovus turi propaguoti ,,Ūkininko patarėjas“.

Kitą dieną LŽS Spaudos fotografų klubo vadovas Jonas Staselis konkrečiais pavyzdžiais atskleidė, kokia yra mūsų šalies žiniasklaidos iliustracija, kodėl redakcijose nėra profesionalių fotokorespondentų, o jų nuotraukos – neišraiškingos.



Visapusiškai eterio pasiekimus ir trūkumus atskleidė Regioninių radijo stočių asociacijos pirmininkas, Alytaus radijo stoties ,,FM 99“ vadovas Liudas Ramanauskas.






Semin._Dainius_II.jpgLietuvos žurnalistų sąjungos ir Fridricho Eberto fondo Kaune surengtas praktinis seminaras buvo kaip niekada atviras, dalykiškas, aštrus. Visi pranešėjai atskleidė daug leidėjų ir žurnalistų gyvenimo ir darbo skaudulių, nagrinėjo, ką daryti, kad padėtis iš esmės pasikeistų.


Kaune buvo susirinkę kolegos iš Vilniaus, Klaipėdos, Šakių, Elektrėnų, Tauragės ir kitų Lietuvos regionų. Buvo ir kauniečių, be ne tiek, kiek galėjo būti. Vieni viską ,,žino“, o kiti nieko nenori ,,žinoti“? Toks jau mūsų žurnalistinis gyvenimas…


Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos
pirmininkas Dainius Radzevičius


www.kaunozurnalistai.lt nuotr.








Semin._1_didele.jpg