Savaitraščio ,,Laikinoji sostinė“ žurnalistė Vėjūnė Inytė parengė pasakojimą ,,Kauno įvaizdžiu rūpinasi net ne Kaune gyvenantys Kaunai“. Vienas iš jų – Lietuvos žurnalistų sąjungos ir senjorų klubo MES narys Povilas Antanas Kaunas.
„Esu Kaunas ir gyvenu Kaune”, – taip su pasididžiavimu prisistato Povilas Antanas Kaunas. Praėjusiais metais jam buvo įteiktas medalis ,,Už nuopelnus žurnalistikai“ (nuotraukoje apačioje), o šiemet – Burmistro Jono Vileišio medalis (Nuotraukoje viršuje).
Apdovanojimą už miesto įvaizdžio kūrimą gavęs kaunietis nori suvienyti bendrapavardžius. Jų Lietuvoje gyvena apie 500 ir daugelis Kaunui neabejingi.
***
Kaune ir kituose Lietuvos miestuose gyvenantys Kaunai didžiuojasi savo pavarde ir tyrinėja ne tik savo giminių, bet ir miesto istoriją. Nors dėl savo pavardės Kaunai patiria įvai-rių nesusipratimų, daugumai ji patinka. Norėdami garsinti laikinąją sostinę Kaunai nusprendė burtis į broliją ir savo rezidencija norėtų pasirinkti Kauno pilį.
Vienas šios idėjos iniciatorių yra žurnalistas PA.Kaunas. Už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį sausio pradžioje kaunietis buvo apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu.
Neabejojo, kur nori gyventi
Vyras, kaip ir kiti ne tik laikinojoje sostinėje gyvenantys Kaunai, mano, kad, nepaisant vis gerėjančio gyvenimo mieste, yra ir problemų, kurias reikėtų spręsti.
PA.Kaunas yra kilęs iš Suvalkijos, Seredžiaus miestelio. Tačiau turėdamas tokią pavardę nuo mažumės svajojo gyventi būtent Kaune. Visi veržėsi į Vilnių, o man nė minties nebuvo, kad galėčiau gyventi kur nors kitur nei Kaune“ – pasakojo vyras.
Sovietmečiu baigęs žurnalistikos mokslus galėjo rinktis kur dirbti. Pasirinko Jonavą, nes šis miestas buvo arčiau Kauno. Tačiau laikraščio redaktorius norėjo, kad jo pavaldinys taptų komunistų partijos nariu. Todėl PA.Kaunas sumanė planą, kaip nuo to išsisukti. Išvyko studijuoti į dabartinį Sankt Peterburgą. Po šių mokslų jo svajonė pagaliau išsipildė.
Vyras grįžo į Kauną ir netrukus pradėjo dirbti Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcijoje. Kaunietis visą gyvenimą paskyrė žurnalistikai. PA Kaunas didžiuojasi, kad išaugino dukterį ir du sūnus Egidijų bei Kęstutį. Jie taip pat jau turi po sūnų. Jauniausiam Kaunui Ajui dabar vieni metai.
Sūnui rinko Vilniaus vardą
Dėl savo pavardės PA. Kaunas yra patekęs į ne vieną kuriozinę situaciją ir pats nevengia papokštauti.
Dar sovietmečiu, kai teko milicininkams pasakyti savo pavardę, šie stebėjosi: „Na, jūsų, lietuvių, ir pavardės. Tai Birytė Rastenytė, tai Jurbarkas. O dabar štai – Kaunas“, – rusiškai komentavo pareigūnai.
Jonavoje, dirbant laikraščio redakcijoje, atsiliepęs telefonu ir pasakęs savo pavardę, P.A. Kaunas neretai išgirsdavo sutrikusio skambintojo balsą. Šis sakydavo, kad skambina į Jonavą.
Vyras turi vienos bendrovės akcijų.„Neseniai gavau iš jos laišką. Ant jo buvo užrašyta „Povilui Antanui, Kaunas“ Tai pralinksmino ir laišką atminimui pasilikau“ – pasakojo vyras.
Pats, kai sulaukė vyriausiojo sūnaus, norėjo jam duoti Vilniaus vardą. Tačiau vėliau kaunietį aplinkiniai perkalbėjo.
Ketina įkurti broliją
PA.Kaunas pasakojo, kad visi Lietuvoje gyvenantys bendra-pavardžiai stengiasi bendrauti, nes visiems įdomu, ar yra susiję giminystės ryšiais, daugeis sudarinėja savo geneologinius medžius.
Kaunietis jau buvo susitikęs su Kaunais, gyvenančiais Vilniuje, Vilkaviškyje, Kaune. Paaiškėjo, kad visi domisi ne tik savo reikalais, bet ir Kauno istorija bei aktualijomis. „Todėl nusprendėme, kad reikia įkurti Kaunu broliją, įsteigti valdybą, išrinkti vadovą, patvirtinti įstatus. Organizacijos nariai norėtų susitikinėti, siūlyti idėjas, ką mieste reikėtų keisti, kaip gerinti jo įvaizdį“ – sakė žurnalistas.
Žurnalistui patinka legenda apie Kauno kilmę, pasakojanti, jog miestą įkūrė kunigaikščio Palemono sūnus Kūnas, arba Kaunas, ir pastatė pirmąją medinę pilį. „Jei yra kitaip, tegul mokslininkai įrodo. O kol tokių įrodymų nėra, vadinasi, Kauno pilis priklauso Kūno palikuonims – Kaunams. Todėl brolijos rezidenciją ir norime įkurti pilyje“, – pasakojo A.PKaunas.
Didžiuojasi gyvendamas Kaune
Pačiam PA. Kaunui labiausiai širdį skaudėjo, kai mieste siautė organizuoti nusikaltėliai, kai apie Kauną buvo sakoma, kad tai degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kai miestas buvo peikiamas už duobėtas gatves. „Tačiau net ir tada, kai Kaunas vertinamas paniekinamai, visada su pasididžiavimu prisistatau, kad esu Kaunas iš Kauno. Visada didžiavausi, kad kauniečiai yra verslūs ir sumanūs žmonės. Ypač patinka paskutinės permainos mieste. Matau, kad atsirado daugiau tvarkos ir švaros, taisomos ne tik gatvės, bet ir įvažos į kiemus. Tai tarsi smulkmenos, tačiau jos sudaro mūsų kasdienybę“ – kalbėjo PA. Kaunas.
Tačiau kauniečiui nelabai patinka, kad neseniai uždaryti keli miesto V. Kudirkos viešosios bibliotekos filialai. ,,Viename jų Žaliakalnyje lankydavausi pats, ten esu surengęs ne vieną susitikimą su skaitytojais. Žmonės noriai čia lankydavosi. Gaila, kad bibliotekos filialo nebeliko“, – sakė vyras.
Metų pradžioje BurmistroJono Vileišio medalį už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį gavęs PA.Kaunas įsitikinęs, jog, kad ir kaip būtų svarbu pelnas, miesto valdžia kultūrą ir jos įstaigas turi remti. Taip pat PA.Kaunas mano, kad per mažai galvojama apie ekologiją.
„Mieste neretai tvyro smogas. Todėl būtinai turime galvoti, kaip jį mažinti, kad kauniečiai gyventų sveikiau. Esu įsitikinęs, kad žmonės tai turėtų suvokti. Ne tik tinkamai šildytis namus. Būtina, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu. Kaip žmones skatinti tai daryti, Kaunai taip pat diskutuoja“ – sakė .Povilas Antanas Kaunas.
P.A.Kaunas gimė 1940 metais sausio 15-ąją Seredžiuje. Dirbo Jonavos laikraštyje, Lietuvos televizijos ir radijo Kauno redakcijoje radijo žurnalistu. Vadovavo leidyklai „Ryto varpas”. Iki šiol bendradarbiauja su įvairiais leidiniais.
Kaunietis prie miesto įvaizdžio gerinimo prisideda rašydamas straipsnius. Jam svarbiausia – žmonės, kurie daro nuostabius, neįtikėtinus darbus. Dažniausiai jo straipsnių herojai yra kauniečiai.
Prieš dvejus metus žurnalistas geriausius straipsnius sudėjo į knygą ir pavadino ją „Kad ateitis šviesėtų”. Dabar ant darbo stalo guli jau rengiamas šios knygos tęsinys. Leidinys turėtų pasirodyti kitų metų sausio 15 dieną, kai žurnalistas švęs 77-ąjį gimtadienį.
Iš viso kaunietis yra išleidęs 10 knygų. Vienoje jų – „Sunki kelionė Anapilin” pasakojama jo giminės ir gimtinės istorija. Knyga išleista 2007 metais. Pastaruoju metu kaunietis parašė ir nemažai knygų vaikams.