Vilniaus fotografijos galerijoje ,, Prospektas“ (Gedimino pr. 43) atidaryta kauniečio fotografo, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, V. Kudirkos premijos laureato Evaldo Butkevičiaus (nuotraukoje) paroda „Bespalvis dangus“
Lietuvos fotomenininkų ir Žurnalistų sąjungų nario Evaldo Butkevičiaus fotografijų ciklas „Bespalvis dangus“ Kauno nepilnamečių kolonijoje buvo kuriamas nuo 1995 iki 1996 metų. Šiandien spygliuota viela apraizgyta mūrine siena atitverta uždara teritorija, į kurią atviru žvilgsniu leidžia pažvelgti tik anuomet sukurtos fotografijos. Buities ir gyvenimo sąlygos, vienoda apranga ir tvarka primena dar išlikusius sovietinius laikus.
1995 metais dar nebuvo draudžiama fotografuoti tokiose įstaigose, todėl buvo galima patekti į darbo, buitines patalpas, ir atskleisti kasdienę tikrovę, gyvenimo sąlygas ir nuotaikas. O ir patys nuteistieji neketino slėptis prieš objektyvą. Pasikeitė įstatymai ir galimybės fotografuoti be leidimo neliko.Laikraštis ,,Laikinoji sostinė“ 1995 metais rašė: „Iš pažiūros tie jaunuoliai nėra baisūs, bet mane labiausiai sukrėtė vienspalviškumas, tuo metu aprangoje vyravę pilkos šimtasiūlės, spec drabužiai – net dangus virš kolonijos atrodė pilkas. Stengiausi įsigilinti ne tik į kolonijos gyventojų išorę, bet ir į jų gyvenimą; juk jie dar vaikai, pokštauja, išdykauja, net įkalinti už niūrių sienų“ – komentavo nuotraukų autorius, fotožurnalistas E. Butkevičius.
Fotografijose atspindėtas jaunųjų nusikaltėlių gyvenimas. Tai tarsi vienos dienos pasakojimas apie vidinį šios įstaigos ir joje bausmę atliekančių paauglių gyvenimas, atspindintis jų tarpusavio santykius, buitį, laisvalaikį, darbą, šventes, mokymąsi, artimųjų apsilankymus. Šis ciklas, tai kūrėjo žvilgsnis į visuomenės užmirštas jos pačios gyvenimo ir atsakomybės puses nagrinėjantis ne tik atskirties kasdienybę, bet ir perteikiantis psichologinį portretą.
,,Kauno dienoje“ Kristina Civinskaitė savo komentare „Repotražinės fotografijos atspalviai ir niuansai“ rašė: „Parodoje eksponuojami E. Butkevičiaus nepilnamečių kolonijoje sukurti darbai atspindi lyg ir tarpinį variantą tarp dokumentinės ir kūrybinės fotografijos, čia nėra maišto, sumaišties. Kita vertus kolonija nėra ramus, stabilus objektas. Visa jo energija ir vyksmas glūdi tarp uždarų kolonijos sienų, gyvenančiuose žmonėse, jų veiduose. Emocinę kolonijos būseną įtaigiausiai perteikia atšiauri ir niūri juodai balta spalva. Beje fotografuojamoji vieta pati savaime nėra spalvinga“.
Techninis fotografijos išpildymas suteikia dokumentinei nuotraukai gyvybingumo, atitolina ją nuo bejausmės fotokameros akies, verčia nuotraukoje ieškoti gilesnės nei išorinis veiksmo užfiksavimas esmės. Publikacijoje „ Dangus, ponai, nespalvotas“ laikraštis ,,Kauno diena“ (1995 m.) konstatavo: ,,Dokumentinės nuotraukos nutolimą nuo jai būdingų bruožų nurodo ir išankstinis šio fotografijų ciklo ruošimas, kurį kaip ir kūrybinėje fotografijoje pirmiausia lydi kūrinio idėja, sumanymas, o ne operatyvus reporterio darbas. Vis dėlto toks netradicinis dokumentinės nuotraukos būdas, kai atsisakoma aštraus veiksmo ir jį pabrėžiančios spalvos leidžia kalbėti apie neišsemtas dokumentines fotografijos variacijas bei jos sugebėjimą būti kūrybine“.
LFS ir LŽS nario Evaldo Butkevičiaus fotografijų ciklas ,,Bespalvis dangus” yra įvertintas ,,Fujifilm – Europressphoto 95“ Didžiuoju prizu.
P.S. ,,Bespalvį dangų“ 2016-ųjų Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną (gegužės 7-ąją) ,,Vasaros olimpe“ pamatys ir tradicinio Spaudos baliaus svečiai. Visi turi žinoti, kas vyksta už spygliuotų vielų, kur ne tik jaunimui lėtai slenka gyvenimo dienos…
Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukoje Evaldos Butkevičius ir kauniečio fotografo ,,Bespalvis dangus”
