Stasys Šilingas (1885 – 1962) vienas iš nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, ilgametis Valstybės Tarybos pirmininkas, Seimo narys, teisingumo ministras, teisininkas, buvo ir aktyvus spaudos leidėjas.
1905 metais Stasys Šilingas (nuotraukoje) pradėjęs studijas Maskvos universiteto Teisės fakultete, įstojo į Maskvos lietuvių studentų draugiją. Jis ne tik pats aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, bet ir stengėsi pritraukti kuo daugiau lietuvių jaunimo. 1908 m. S. Šilingas buvo išrinktas Maskvos lietuvių studentų draugijos valdybos pirmininku. Siekdamas atgaivinti senąsias šios lietuvių studentų organizacijos tradicijas, inicijavo naujo, nepartinio, liberalios demokratinės krypties leidinio ,,Aušrinė” įkūrimą.
Pirmasis ,,Aušrinės” numeris išėjo 1910 m. sausio 30 d. kaip laikraščio ,,Lietuvos žinios” priedas. Įvadiniame straipsnyje S. Šilingas išdėstė tai, kas tapo ne tik ,,Aušrinės,” bet ir jo asmeniniu tikslu – telkti lietuvių tautą, ugdyti tautiškai susipratusią inteligentiją, kuri yra „tautos gyvybės jėgų žadintoja, tautos vedėja“.
Moksleiviams ir studentams skirtas pažangių pažiūrų žurnalas, leistas Vilniuje 1910–1914 m., Voroneže 1917 m., Marijampolėje 1919–1926 m. ir Kaune 1931–1933 m. Sumanytojai ir leidėjai buvo Maskvos universiteto studentai Stasys Šilingas, Ramūnas Bytautas, Petras Klimas ir kiti.
„Aušrinė“ skatino siekti mokslo, rūpintis gimtosios kalbos, kultūros ir istorijos puoselėjimu, svarstė studentų ir moksleivių gyvenimo problemas, spaudos klausimus. Žurnale buvo spausdinami įvairių pažiūrų lietuvių jaunųjų kūrėjų bei moksleivių raštai. Taip pat buvo leistas priedas „Farmaceutų reikalai“ ir studentų bei moksleivių surinktos tautosakos priedas „Vasaros darbai“. „Aušrinės“ žurnale bendradarbiavo M. Biržiška, K. Boruta, V. Čiurlionytė, V. Montvila, B. Sruoga ir kiti. Paskutiniuoju iki žurnalo uždarymo redaktoriumi (1932–1933 m.) dirbo Vytauto Didžiojo universiteto studentas, būsimasis profesorius Juozas Klimavičius, pokaryje sovietinių okupantų represuotas ir kalintas Vorkutos lageriuose.1915 m. liepos mėnesį pasirodė S. Šilingo redaguotas ir parengtas spaudai literatūros almanachas (nuotraukoje). ,,Pirmasai baras,” kurio turinį pats suformulavo redagavo visus rašinius Pirmasai baras norėjo ugdyti lietuvių literatūrą, meną ir duoti pradžią dailiam knygų leidimui,
1917 m. Petrograde įsteigtos Lietuvių tautos tarybos Rusijoje pirmininkas, taip pat buvo laikraščių „Santara“, „Laisvės karininkas“, „Pradalgiai“ leidėjas.
Sovietams okupavus Lietuvą, S. Šilingas kaip buvęs Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas ir teisingumo ministras buvo įtrauktas į pirmųjų tremtinių sąrašus. 1954 metais po amnestijos paleistas, tačiau tik grįžęs iš Sibiro į Lietuvą S. Šilingas vėl buvo suimtas ir ištremtas į Ukrainą, Žytomyro srities Dovbyšo invalidų namus. Nepraėjus nė metams po sugrįžimo iš tremties, 1962 m. lapkričio 13 d., eidamas 77-uosius metus, S. Šilingas mirė. Jo palaikai perlaidoti Kelmės kapinėse.
Stasio Šilingo 130 – tųjų gimimo metinių minėjimas Kaune prasidėjo prie Daugirdo g. 4 namo, kurį ženklina paminklinė atminimo lenta. Pagarbos ir dėkingumo žodžius iškiliam Lietuvos žmogui skyrė LR Seimo nariai Arvydas Vidžiūnas, Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas.
Padėką už senelio atminimo įamžinimą, už renginio organizavimą išreiškė Saulius Augustinas Kubilius – Vatikano radijo lietuvių skyriaus vyriausiasis redaktorius.
Baltų gėlių žiedai ir žvakelių liepsnelės prie namo priminė, kad čia 1919 – 1941 metais gyveno Valstybės Tarybos pirmininkas, Seimo narys, Teisingumo ministras, Sibiro kankinys Stasys Šilingas.
Minėjimo renginyje,,Daugirdo” viešbučio konferencijų salėje dalyvavo gausus svečių būrys iš Vilniaus, Panevėžio, Kauno.
Visi renginio dalyviai su įdomumu klausėsi S.Šilingo anūkų – Sauliaus Augustino Kubiliaus (nuotraukoje) iš Vatikano, taip pat Lino Stasio Kubiliaus, gyvenančio Australijoje pasisakymų.
Renginyje kalbėjo Arimantas Dumčius, Lietuvai pagražinti draugijos Kauno skyriaus pirmininkas, J.Tumo –Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vadovas Alfas Pakėnas, Valerijonas Senvaitis, Kauno zanavykų bendrijos pirmininkė Regina Motienė, Zanavykų bendrijos vicepirmininkas, vienas labiausiai prisidėjęs prie S.Šilingo atminimo įamžinimo Lietuvoje Albinas Vaičiūnas, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LUMA prezidentė Dalia Poškienė.(Nuotraukoje: S.Šlingas su žmona Emilija 1935 m.)
Tragiškas Stasio Šilingo likimas simbolizuoja ir lietuvių tautos kelią, kurį dokumentiniuose šaltiniuose, laiškuose, pašto ženkluose ir vokuose priminė filatelijos paroda Vytauto Didžiojo universitete.
Nuotraukoje (viršuje): Prie namo Kaune, Daugirdo g. 4 , kurį ženklina paminlinė lentas, skirta Stasiui Šilingui
Dalios Poškienės nuotr.