Niūrią lapkričio 15-tosios pavakarę septintą dešimtmetį pradėjusiame Kauno centriniame knygyne (dėsningai ar netikėtai, nes kuo toliau labiau kolegos yra ,,namisėdos“), vienu metu susitiko net penki Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai. Tai įvyko vilniečio LŽS kelionių ir pramogų klubo, kuris įsteigtas prieš 10 metų, pirmininko Gerimanto Statinio dėka.
Nedėl to, kad G.Statinis (nuotr. kairėje) – amžinas keliautojas ir parašęs knygą ,,Pasiklydęs Amazonijoje. Mato Šalčio kelionių pėdsakais“ apie prieškario laikais garsų kaunietį žurnalistą, atėjo į knygyną, prieš tai dar susipažinęs su Kauno III forto istorija. Į Kauną kolega atvyko ir ne dėl to, kad jo knyga ,,Gedimino Akstino viršūnė. Senojo ledkirčio istorijos“ – pelnė dr.Vinco Kudirkos žurnalistinę premiją, kuri Lietuvoje – aukščiausias spaudos, radijo, televizijos žurnalisto kūrybos įvertinimas.
Talentingą Gerimantą Statinį jau turime teise vadinti ne tik žurnalistu, bet ir rašytoju! 2017-ieji – tikrajam šalies meno kūrėjui G. Statiniui yra ypač įsimintini. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido solidų, net keturių šimtų puslapių istorinį romaną ,,Ponas ZY“. Žinoma, ne puslapių skaičius, o jų turinys, rašymo maniera, įtaigumas – lemia knygos sėkmę. Šiame romane įdomiai atskleista tarpukario Vilniaus ir jo apylinkių gyvenimo istorija, neaplenkiama ir tuo metu buvusi Lietuvos sostinė – Kaunas…
Neįmantria kalba, taikliais žodžiais pateikta daugybė faktų, istorinių portretų, įvykių detalų.Romano autoriaus fantazija, pasak dr. Arvydo Anušausko, nenusižengia istoriniams faktams ir gyvenimiškai tiesai.
Gerimantas Statinis meistriškai atskleidžia knygos personažus, konkrečius to laikmečio veikėjus, pavyzdžiui Liudą Girą, jau labiau – romano herojų lenką Zygmuntą Šafranskį.
Šią knygą žadama išversti ir į lenkų kalbą, todėl gal ,,Ponas Zy“, su naujomis atodangomis, prisidės prie nuoširdaus dviejų kaimyninių valstybių kultūrinio ir politinio bendravimo, nes mus vienija … istorija.
Iš Akmenės kilusio, bet seniai Vilniuje gyvenančio Gerimanto Statinio knygos sutiktuves Kaune vedė Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis. Kaip visada profesionaliai, be pasiruošimo, tik knygyne į rankas paėmęs istorinį romaną, jo kelis puslapius su įkvėpimu, įtaigiai ir be mažiausių klaidelių, perskaitė LŽS narys Vilius Kaminskas. Štai ką reiškia, kai jis daug metų dirbo Lietuvos radijo pranešėju, paskui – televizijos laidų, o dabar ir renginių vedėju, taip pat meninių filmų lietuvių kalba įgarsintoju!
Taigi, trys LŽS nariai ,,Poną Zy“ pristatė, o jų ,,darbą” iš šalies vertino kolegos žurnalistai Perpetua Dumšienė ir Antanas Staškevičius. Šiuos Lietuvos žurnalistų sąjungos narius tikrai sudomino Gerimanto Statinio gyvenimas ir kūryba, nes jis – Lietuvos konservatorijos ir Vilniaus universiteto auklėtinis, turi aukštąjį muzikanto, žurnalisto ir istoriko išsilavinimą.
Jau 25 metai Gerimantas groja valstybiniame ,,Trimito“ orkestre, todėl planuoja išleisti knygą apie buvusį šio orkestro vadovą a.a. Romą Balčiūną.(nuotr. dešinėje – Vilius Kaminskas)
Visi, kurie atėjo į naujos knygos sutiktuves Kaune (nuotr. viršuje), dėkojo Gerimantui už turiningai knygyne, kurio šeimininkai visada buvo ir yra svetingi, praleistą vakarą. G.Statinis ne vienam skaitytojui naujoje knygoje paliko savo autografus (nuotr. apačioje).
Kauno centriniame knygyne – daug ,,Pono Zy“ egzempliorių, tačiau po kurio laiko jų nebeliks. Vilniuje šis romanas yra vienas perkamiausių. Tai džiugina jo autorių, juo labiau, kad šią knygą jis dedikuoja dukrai Deimantei ir žmonai Inesai. Paėmę į rankas Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą ,,Poną Zy“, paskutiniame romano viršelyje sužinosite, apie ką parašė Gerimantas Statinis:
,,Dienos Sluškų rūmų kalėjime bėgo ne taip greitai, kaip Zygmuntui Šafranskiui norėjosi, todėl jis jau buvo spėjęs prirašyti tris sąsiuvinius. Galiausiai ant jų liko trumpas užrašas „Ponas Zy“. Nors jam nebuvo lemta gimti karvedžiu, bet juk tapo majoru. Ir ne bet kokiu, o Vilniaus įtvirtintos stovyklos kvartirmeisteriu. Per jį sukosi dideli iždo pinigai ir visiems visko užteko, kol nelemtas jo sprendimas nevesti Mariolės pakreipė reikalus kita linkme. Turbūt iš gero gyvenimo jis ėmė trokšti laisvės ir pramogų. Šios nuodėmės tik ir trūko, kad užgriūtų bausmė.
Valstybes sudaro miestai, miestus – namai, o namai be žmonių – tušti. Pono Zy gyvenimas – tarpukario Vilniaus istorijos dalis. Rasų, Naujosios Vilnios, Šilo, Saltoniškių arba Geležinio Vilko ir Panerių gatvių bunkeriai prabilę daug ką papasakotų. Tarp jų buvo rezgamos karininkų tarnybinės intrigos, pažintys su „litvinkomis“, didžiosios finansinės machinacijos, čia vešėjo paslaptingosios pilaitės, „zameček“, nuodėmės.
Pono Zy užrašai, jam pageidaujant, po jo mirties turėjo būti įdėti į karstą, tačiau taip neatsitiko – iš to ir gimė ši knyga (nuotr. dešinėje).„
P.S. Rudeninis mūsų kolegų kūrybinis derlius – dar nesibaigia.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune lapkričio 17-ąją (penktadienį) 17 val. pristatoma Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų nario ir Gedimino Jankaus novelių knyga ,,Rytoj”, o lapkričio 24-ąją, (penktadienį) 17 val. poeto, žurnalisto, leidėjo Viktoro Rudžiansko jubiliejinis kūrybos vakaras ,,Pėdų punktyrai”.
Kolegos, suraskime laiko ir savo apsilankymu pagerbkime tuos, kurie turi kuo su mumis pasidžiaugti: tai naujos ir prasmingos jų gyvenimo knygos!
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.
kn