2017-ųjų sausio 29-ąją mūsų internetinė svetainė pateikė informaciją apie įvykusį Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos posėdį, kuriame buvo svarstytas klausimas ,,.Dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos ir komisijos veiklos efektyvumo vystymo“. Šį kartą pateikiame platesnį ir išsamesnį šio klausimo nagrinėjimo aprašymą.
Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkės pavaduotojas ir LŽS Etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas, pristatydamas šį klausimą, informuoja, jog vieša kritika Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) atžvilgiu dėl skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymo yra pagrįsta.
Praėjusiais (2016) metais Komisija posėdžiavo mažiau kartų nei buvo planuota, išnagrinėjo apie 170 skundžiamų atvejų, iš kurių 32 skundus pateikė Vyriausioji rinkimų komisija dėl vertinimo politinės reklamos požiūriu – tai buvo papildomas krūvis, pareikalavęs mažiausiai trijų atskirų posėdžių. Vidutiniškai per 1 posėdį Komisija išnagrinėja 8 skundus. V. Trofimišinas įvardija priežastis, kurios objektyviai nulemia išaugusį pradelsto nagrinėjimo termino skundų skaičių. Tai jau minėtas papildomų iš VRK persiųstų skundų skaičius; LŽLEK paveldėtas „kraitis“ (Komisija vis tebepasiekia prieš keletą metų išnagrinėti skundai, kurių sprendimus pateikėjai arba redakcijos skundė teismams, o šie įpareigoja Komisiją nagrinėti skundus iš naujo; šie skundai dažnai yra didelės apimties).
Komisijai primetama teisminio skundų nagrinėjimo praktika (advokatai surašo didelės apimties skundus, kurie primena teismų ieškinius, prašo atidėti nagrinėjimą dėl papildomos medžiagos pateikimo ir kt.); nepalankūs teismų sprendimai (teismai grąžina skundus nagrinėti iš naujo dėl nepakankamos motyvacijos); nepatenkinamas žurnalistų dalyvavimas skundų nagrinėjime (žurnalistai dalyvauja nagrinėjant tik apie 40 proc. skundų, o redakcijų atstovai dažniausiai negali pateikti Komisiją dominančių svarbių paaiškinimų dėl publikacijų rengimo aplinkybių).
Skundų nagrinėjimo procedūroms trūksta skaidrumo – skundų pateikėjui nėra aišku, kodėl jo klausimas taip ilgai nagrinėjamas, kokia jo pateikto skundo būklė, kur jis yra, todėl situacija atrodo nenuspėjama, kelia įtarimą, kad viskas vyksta neskaidriai); nepakankamai išnaudojamos elektroninio komunikavimo priemonės (pavyzdžiui, sudarant galimybę teikti paaiškinimus posėdžiui vaizdo konferencijos būdu). Greta kiekvienos iš šių priežasčių galima pridėti ir žmogiškąjį faktorių.
Atsakydamas į D. Radzevičiaus klausimą, V. Trofimišinas paaiškina, kad Asociacijos direktorius kartais skundžiasi dideliu tenkančio darbo krūviu, galbūt ne visada turi galimybę komunikuoti su interesantais, kurie kreipiasi informacijos dėl skundų nagrinėjimo eigos, tai irgi gali sukelti skundų pateikėjų įtarimų, kad skundai nagrinėjami neskaidriai. V. Trofimišino nuomone, Komisijos darbo pradžioje buvo daugiau entuziazmo, dabar galima justi tam tikros inercijos.
Atsakydamas į klausimą dėl kitų galimų problemų, susijusių su Komisijos darbu, V. Trofimišinas paaiškina, kad būtų svarbu aptarti klausimą dėl narių delegavimo į Komisiją kriterijų, numatant, kad Asociacijos darbe neturėtų dalyvauti VIEA priklausančių organizacijų vadovai. D. Radzevičius paaiškina, kad steigiant Komisiją buvo numatyta, jog jos darbą aptarnaus direktorius ir referentė. Tačiau direktorius sutiko visus darbus atlikti vienas. Kadangi skundų nagrinėjimas stringa, galima būtų įdarbinti referentę ir padalinti išaugusį darbo krūvį.
Viktoras Trofimišinas pristatė priemones, kurios galėtų padėti pagerinti skundų nagrinėjimą. LŽS galėtų pateikti šias priemones VIEA susirinkimui svarstyti ir rekomenduoti jas taikyti Komisijos darbe:
Padidinti skundų nagrinėjimo intensyvumą (sumažėtų pradelsto nagrinėjimo termino skundų iki minimumo arba tokių neliktų);
Gerinti gaunamos informacijos kokybę (nustatyti privalomą skundo formą – tai padėtų skundo pateikėjams surinkti ir pateikti būtiną informaciją, nereikėtų skundo pateikėjo prašyti pateikti papildomos informacijos);
Įtvirtinti nuspėjamą ir skaidrią skundų nagrinėjimo procedūrą (kadangi procedūra bus skaidresnė ir nuspėjamesnė, skundo pateikėjai galės susidaryti aiškesnę nuomonę apie esamą padėtį ir tyrimo eigą ir taip išvengti nepagrįsto įtarumo, nereikalingo susirašinėjimo);
Taikyti privalomą skundų peržiūrą ir vertinimą (pasiūlymas diskutuotinas; tai leistų operatyviai ir efektyviai išspręsti kilusias problemas, pasiekti priimtiną ginčo sprendimą dar iki nagrinėjimo komisijoje);
Efektyviau naudoti elektroninio komunikavimo priemones nagrinėjant skundus (leistų operatyviau surinkti reikiamą medžiagą, gauti papildomus paaiškinimus).
Nuotraukoje: Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkės pavaduotojas, LŽS etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas
Nuotr. iš www.kaunozurnalistai.lt archyvo