SMAGIAUSI EPIZODAI.
Šį sezoną, kai vyko „Vytauto“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynės Prienuose, per ilgąją pertrauką pamiršau išjungti mikrofoną. Tada bendravome su transliacijos režisieriumi, keletą kartų kalbėjau telefonu, pasirodo, viskas buvo ištransliuota į TV6 eterį. Pasisekė, kad esu gerai išauklėtas ir nesikeikiu.
Praėjusį sezoną komentavau LKL pusfinalio rungtynes tarp „Žalgirio“ ir „Juventus“, jos vyko Kauno sporto halėje. Prieš trečią kėlinį turėjau paimti interviu iš abiejų komandų trenerių, o paskui greitai vėl užlipti laiptais ir dirbti prie pulto. Po interviu nuskubėjau aukštyn, atsisėdau, prasidėjo trečias kėlinys. Ėmęs kalbėti supratau, kad trūksta oro, liaudiškai tariant – „gavau pompą“. Spėjau pasakyti kelis sakinius, paskui paprašiau transliacijos režisieriaus išjungti mano mikrofoną. Minutę teko tiesiog ramiai pakvėpuoti, kad galėčiau tęsti darbą.
Kolegų darbas. Transliacijų žiūriu daug, nuolat išgirstu ir kolegų pokštų, ir nusikalbėjimų – visiems visko pasitaiko. Yra tekę girdėti, kad neatpažinę komentatoriaus apsaugos darbuotojai neįleido vidun. Pasitaiko nemažai situacijų, kurių žiūrovas nemato ir negirdi, bet komentatoriui jos sukelia stresą arba juoką. Tai gali būti ir netikėta automobilių spūstis, dėl kurios vėluoji į rungtynių pradžią, ar ne laiku prispyrę gamtiniai reikalai.