Klaipėdos universiteto rektoriaus, profesoriaus Stasio Vaitekūno iniciatyva 1994 metais ten buvo įsteigta Žurnalistikos katedra. Teko dalyvauti ją kuriant ir vėliau padirbėti penkiolika metų. Pavasario semestre porą kartų per mėnesį turėdavau „paskaitų dienas“.
Suprantama, fotožurnalistikos kursas baigdavosi egzaminu. Per semestrą studentai turėdavo parengti kursinį darbą su savo fotografijomis, o teorinę dalį laikyti žodžiu. Egzamino dieną paprašydavau studentus ateiti pusvalandžiu anksčiau, kad susitartume dėl egzamino eigos, lygiai devintą jį pradėtume ir neilgiau kaip per porą valandų baigtume. Išlaikiusiems studijų knygelių iš karto negrąžindavau.
Norėjosi, kad studentai ilgiau prisimintų mūsų bendravimą. Po egzamino traukdavome į garsųjį „Meridianą“ arba prie marių, kur laukdavo gerų bičiulių suteikta jachta. O vieną kartą knygeles burlaivyje „Brabander“ grąžino kapitonas Valdemaras Vizbaras. Tos „išdaigos“ atvažiavo pasižiūrėti pats naujasis rektorius, akademikas Vladas Žulkus.
Taigi – 2007-ųjų vasaros pradžia. Studentų grupę jau randu 222-oje Socialinių mokslų fakulteto auditorijoje. Tariamės dėl egzamino eigos. Be penkiolikos devintą zirzia mano „mobiliakas“. Jį pakėlęs girdžiu: „Labas rytas, dėstytojau. Čia Morta. Negaliu ateiti į egzaminą. Aš ligoninėje.“ – „O kas atsitiko? Staiga susirgot?“ – „Ne, nesusirgau. Aš turiu vaikutį.“ – „Sveikinu.“ –„Tačiau, kaip galėsiu išlaikyti egzaminą, kai grįšiu iš ligoninės?“
Atsakau, jog tai bus galima padaryti gavus naują Dekano leidimą. Bet Mortai rūpi, ar aš atvažiuosiu specialiai dėl jos iš Vilniaus. Sakau, jog tai priklausys nuo universiteto vadovybės, kurios pritarimu man apmokamos kelionių išlaidos. Tuo pokalbis ir baigiasi. Auditorija nuščiuvusi žiūri į mane. Po keliolikos sekundžių tariu: „Gal po egzamino nuvažiuokime pasveikinti Mortos su naujagimiu?“ Nuaidi triukšmingas „Valio!“ Egzaminas praeina sklandžiai. Grupiokai subėgioja gėlių, lauktuvių ir dviem automobiliais bei miesto transportu patraukiame į Klaipėdos respublikinę ligoninę.
Palatoje greta Mortos lovos – maža lovelė, kurioje miega gražutis tamsiaplaukis žmogeliukas. Kursiokai, o ypač kursiokės negali juo atsigėrėti. Nuslūgus euforijai, klausiu Mortos, ar rengėsi egzaminui ir išgirstu, kad taip. Tada prie visų užduodu profesinį klausimą. Morta sklandžiai atsako.
Dabar jau aš sutrinku, nes nežinau, kaip pasirašyti į studijų knygelę, gal kas iš namiškių ją surastų ir pristatytų. Morta sako, kad tą dokumentą ji turinti su savim čia, ligoninėje. Ką?! Važiuodama gimdyti, ji nepamiršo studijų knygelės? Tokio pareigingumo nebuvau matęs. Tiesiog palatoje parašiau dešimtuką. Ne tik už žinias, bet ir už naują, sveiką Lietuvos Respublikos pilietį! Šiandien jau jis turėtų sėkmingai žingsniuoti į mokyklą.
Grįžęs į fakultetą, nuėjau informuoti Dekaną apie neeilinį įvykį. Nestokojantis humoro profesorius Antanas Bučinskas tarė: „Viską tamsta gerai padarėte. Tik įdomu, kodėl taip stengėtės. Gal tas naujagimis jūsų?..“ Gerai minutei netekau amo…
Nuotraukoje: Puikus Mortos egzamino priedas – naujagimis. (2007 metai).
Povilo Sigito Krivicko nuotr.