LŽS ir kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES narius jau nestebina Petro Žemkausko kūrybinė ataskaita baigiantis metams. Štai ir šiandien, įpusėjus neprognozuojamam (kaip retai būna) snieguotam lapkričiui, iš spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ leidyklos „Naujasis lankas“ žurnalistas vėl, talkinant knygos dailininkui Vladimirui Beresniovui, kelias naujos knygos – romano „Be senaties“ pakuotes.
Pirmuosius knygos egzempliorius autorius jau padovanojo artimiausiems draugams, pasidžiaugdamas, kad dar viena jo parašyta knyga jau spaustuvėje ir laukia savo gimtadienio!
Tai stebina, nes 2016-ųjų spalio 8 dieną, jau aštuoniasdešimt aštuntąjį gimtadienį atšventęs mūsų kolega vis dar yra neblėstančio gyvybiškumo. Jo kūrybinė energija, įžvalga į šiandienos visuomenės gyvenimo problemas ir jų analizė atsiskleidžia paskutiniuose Petro Žemkausko kūriniuose. Ir dar. Turbūt labai retas kūrėjas galėtų pasigirti, kad jo kiekviena nauja knyga sulaukia tokio didelio skaitytojų dėmesio.
Pažvelkime į internetinį puslapį „Knygos. lt“. Čia anotuojamos tik per prabėgusius paskutinius kelerius metus Petro Žemkausko parašytos knygos „Jogundos mįslė“, „Erškėčiai prieš varškėčius“, „Trys bokalai alaus“, „Juodojo sąsiuvinio“ III tomas „Akibrokštai“, „Per Adomo obuolį“, spalvingos ir labai nuotaikingos knygelės vaikams „Kai šilas kvepia medumi. Vijurko nuotykiai“, „Vijurkėlio kapela ir cirkas“ , „Du netikėtumai“, „Piniginė ir Sargiukas“…
Deja, po šių knygų viršelių faksimilėmis (be abejo, autoriui maloni, bet skaitytojams – ne) atžyma: „IŠPARDUOTA“. Čia išspausdinta informacija ir apie paskutinę knygą „Be senaties. Po 20 metų nuo „Neprasilenk su laime“ įvykių“. Ir viršelio (dar kol kas be piešinio) kontūrai , po šiuo kuriuo yra pastaba, kad knyga jau greitai pasirodys knygynuose. Todėl P. Žemkausko kūrybos gerbėjams primenu, kad romanas ,,Be senaties” – jau prekyboje!
Prieš pradedant kalbėti apie šį P. Žemkausko paskutinį kūrybinės minties siurprizą, būtina sugrįžti į 2009 metus, kai buvo išleistas romanas „Neprasilenk su laime“, už kurią švenčiant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, autorius buvo paskelbtas metų laureatu ir apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos vardiniu ,,Gintariniu parkeriu.”
Minėtos knygos anotacijoje rašoma: „Pro subtilios ironijos šydą, nevengiant kriminalinių, detektyvinių elementų, čia atskleidžiama jauno žurnalisto Ramūno Digrio kasdienybė ir į ją patenkančių žmonių, tokių pat klystančių, ieškančių, apgautų, sugundytų ir paliktų, galiausiai mylinčių – likimai…“.
Žurnalisto Ramūno gyvenimo epopėja, jo nuolatinė kova su visuomenės atmatomis, kaip teigia autorius, veidmainiškumu, klasta, neapykanta, moraliniu žlugimu toliau tęsiama kūriniuose „Nepasakytų žodžių aidas“, „Medaus mėnuo Klusuose“, „Vaiduoklių name“ (knygoje „Trys bokalai alaus“), „Laiškai iš Anapus“ („Jogundos mįslėje) ir „Savo pareiškimu“ („Per Adomo obuolį“).
Ir štai, pagaliau, sulaukėme tolimesnio šios temos tęsinio – romano „Be senaties“. Jame vėl susitinkame su mūsų jau pamiltu žurnalistu R. Digriu, tačiau jau… sulaukusiu pensijinio amžiaus, baigusiu etatinę tarnybą laikraščio redakcijoje. Bet ir dabar jis negali padėti plunksnos, išėjęs į užtarnautą poilsį, ramiai gyventi. Laikas jį vėl įtraukia į sūkurį tokių įvykių, apie kuriuos, dar būdamas „neapsiplunksnavusiu“ žurnalistu, pradėjo rašyti.
Knygoje skaitytojas vėl susitiks su nenuilstančiu kovotoju už tiesą ir jo antiherojais, dar labiau išryškinančiais jo nepakantumą mūsų gyvenimo piktžaizdėms. Bet dabar jau tarp artimiausių giminių (R. Digrio vienintelis sūnus Aidas veda kontrabandinių prekių perpardavinėtojo R. Žilionio dukterį Daivą). Bet ir čia atkaklusis žurnalistas ne tik pasiekia savo tikslą, bet dar ir išugdo sau pamainą – irgi nepakantumu mūsų visuomenės blogybėms tiesiog spinduliuojančią… pačią marčią!Ramūnas Digrys negali atsisveikinti su žurnalisto plunksna ir ramiai gyventi. Jis toliau rašo, tuo tarsi patvirtindamas žurnalisto, mūsų spaudos veterano Algio Bumblausko teiginį, kad: „Jeigu jau žurnalistika pasirinko kurį nors iš mūsų, tai niekur nuo jos nepabėgsime, laimei ar nelaimei, turėsime tą kryželį nešioti visą gyvenimą, kuris kartais priklauso mums, o kartais tik tai mūsų mylimajai“.
Būtina paminėti, kad mūsų literatūroje kūrinių, kuriuose atskleistas žurnalisto kūrybos kelias nuo jo gimimo iki saulėlydžio, dar nebuvo. Todėl nenuostabu, kad P. Žemkausko romano „Be senaties“ leidybą mielai visokeriopai rėmė Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyrius, kuris finansiškai prisidėjo prie romano ,,Be senaties” išleidimo.
Nuotraukose:
Naujas romanas apie žurnalistus ,,Be senaties”
LŽS narys Petras Žemkauskas, kasmet nudžiuginantis skaitytojais naujomis knygomis
LŽS nario Vladimiro Beresniovo nuotr.