Balandžio 1 d., penktadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose įvyks „Šaipokų pusvakaris“. Skaitys humoristai Jurgis Gimberis, Rimantas Klusas, Evaldas Raseinis, muzikuos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė, Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius, bardas Henrikas Savickis. Valiūkiško vakaro vedėjas – poetas Gvidas Latakas.Jurgis GIMBERIS
DEŠIMT MUS NUOLAT KANKINANČIŲ KLAUSIMŲ
1.Kur dingsta pinigai?
2.Kur ritasi pasaulis?
3.Ko baldosi Morkus po peklą?
4.Kas šiandien pietums?
5. Koks rytoj oras?
6. Kas rytoj pietums?
7.Ar jau pervedė pensiją?
8.Iš kokios planetos atskrido politikai?
9.Ką rodo televizorius?
10.Ką galvoja vyriausybė ir prezidentas-ė?
11.Kodėl brangsta kiaušiniai?
Kodėl brangsta benzinas, mums aišku, o kodėl kiaušiniai ir vaistai – ne. Benzinas todėl, kad brangsta nafta. Nepaisant to, kad kitą kartą ji pinga. Tokia tendencija. Kodėl vaistai, tiesą sakant irgi beveik suprantama. Farmacija sprendžia ne tik vėžio, bet ir depiliacijos problemas, ir ten viskas pastatyta aukštyn kojomis – depiliuotis (plačiausiąja prasme) palyginus pigiau, negu gydytis. Mūsų, tai yra afroamerikiečių, indėnų, bomžų, „senjorų“, kukliųjų mokesčių mokėtojų, felachų ir kitų piramidžių statytojų, nuomone turėtų būti atvirkščiai, bet jūs jau turbūt užmiršot, apie ką pradėjau, todėl grįžkim prie kiaušinių. Paukštynų ir vištų kasdien vis daugiau, manome, jog daugiau nei kinų, indų, brazilų ir nigeriečių kartu sudėjus (jeigu tai nepolitkorektiškas palyginimas, kaip sako prancūzai, tūkstantį kartų atsiprašau), o dresuotos vištos jau deda po tris kartus per parą, tačiau kiaušiniai vis tiek brangsta.
Taigi, atsibundu ryte ir automatiškai pradedu mąstyti – kodėl brangsta kiaušiniai? Matai, gerbiamas mokesčių mokėtojau, sviete kasdien atsiranda vis naujos ir naujos profesijos, pavyzdžiui „gyvenimo būdo dizaineris“ arba paprasčiausiai – „menininkas“, tai kodėl negalėčiau būti tiesiog „mąstytojas“. Sakai, kodėl ne… Ėhė, štai ir apsirikai, branguti – aniems moka, o man ne. Vadinasi, esmi „laisvasis mąstytojas“, kaip kad „laisvasis šaulys“, „laisvasis mūrininkas“, „laisvo oro direktorius“, žodžiu, laisvas kaip paukštis, nors ta paukštiška laisve aš abejoju. Šiaip ar taip, pasilieku abejingas ir mąstau.
Juga Mišiuginas
P.S. Neapsirik ir nesusižavėk regimu paradoksu „abejingas – mąstau“. Kažkurioje mūsų tarmėje „būti abejingam“ reiškia „abejoti“, tik užmiršau – kurioje. Todėl žavėtis nebent galima tikra makalyne mano galvoje. Gyvenimas, brol…