Kilmingas bajoras, kalbantis lenkiškai, savo dvare carinės Rusijos laikais slepiantis lietuvišką spaudą. Nereali utopija! Viduryje Žemaitijos, lenkuojančioje aplinkoje? Toks buvo kilniaširdis bajoras Vladas Putvinskis-Pūtvis, kuris istorijos šaltiniuose minimas pieno ir žuvininkystės ūkių pradininku Lietuvoje, nenuilstančiu reformatoriumi ir kovotoju.
Tačiau kodėl jo pavardė atsidūrė žymiausių Lietuvos knygnešių sienelėje? Kodėl jo vardu Kaune pavadinta gatvė? Apie tai sužinosite jau 12-tus metus kuriamoje TV laidoje „Brydės“ – šeštadienį, gegužės 6 d., per BTV televiziją.
Spaudos atgavimo dienai skirtos laidos kūrėjai specialiai parinko herojų – asmenybę, susijusią su Kauno ir Kelmės miestais. Asmenybę, kuri, pasak istorikų, dar tebėra pamiršta ir deramai neįvertinta.
Istorinės dokumentikos TV laidos „Brydės“ kūrybinė grupė žvalgėsi po Šilo Pavėžupio ir Graužikų buvusias dvarvietes, iš kur XIX a. ėmė sklisti pirmieji lietuvybės atgarsiai. Nors dabar abi dvarvietės priklauso prosenelio V. Putvinskio pėdomis sekantiems, nemažą ūkį kuriantiems provaikaičiams, visgi stebino autentiškas, šimtametis sodas, kuriame po obelimis kilniaširdis bajoras buvo įrengęs draudžiamos spaudos slėptuves.
„Jie turėjo išsikasę tokias duobes, ant viršaus uždėdavo velėną, apželdintą žole. Taip „slėptuves“ maskuodavo nuo caro žandarų. O knygos buvo dedamos į cinkuotas dėžes“, – laidos „Brydės“ žiūrovams pasakos bajoro giminaitis Vainius Urbonavičius, vaikystę praleidęs tremtyje.
Nuošalus Šilo Pavėžupio dvaras tebėra apsuptas dvarininko V. Putvinskio iškastų 80 tvenkinių. Sumanių verslininkų iniciatyva ir dabar, po daugelio metų, čia klesti didžiausias žuvininkystės ūkis Lietuvoje. O štai mediniuose dvaro rūmuose, kuriuos dabar galima pamatyti tik nuotraukose, prieš šimtmetį P. Višinskis ruošė medžiagą lietuviškajam „Varpui“, čia buvo ruošiama leidimui pirmoji lietuvių kalbos gramatika. O kur dar literatų sambūriai, Šaulių sąjungos organizuotos Joninės ant dvaro kalno?
Šilo Pavėžupis – pirmasis lietuviškas dvaras Žemaitijoje. Laidoje tarpukario Lietuvą analizuojantys istorikai prof. dr. J. Vaičenonis ir prof. dr. V. Rakutis atskleis, dėl kokių priežasčių kilmingi bajorai liko ištikimi lietuvybei.
Kita svarbi bajoro Vlado Putvinskio sritis, kuriai jis paskyrė savo veiklos dešimt metų – Lietuvos šaulių sąjunga. Tik jo dėka ką tik nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai, į savanorišką organizaciją buvo suburti šauliai. Vėliau, kaip matome, Šaulių sąjungos idėjos perduodamos iš kartos į kartą – bajoro sūnums ir net dabartiniams provaikaičiams.Apie bajorą Vladą Putvinskį ir jo nuveiktus darbus prisiminta Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Prieš keliolika metų jo dvare Graužikuose rastas užkastas lobis, 50 metų gulėjęs tėviškės žemėje. Apie rastas vertybes, socialinio ūkio modelio taikymą XIX a. ir šio ūkininkavimo pasekmes, apie vienintelę bajoro meilę, žmoną Emiliją, sutiktą Žemaitijoje laidoje „Brydės“.
Laidą žiūrėkite gegužės 6-ąją, šeštadienį, 9.00 val. per BTV televiziją.
Laida kartojama žiūrėkite gegužės 7 d., sekmadienį, 10.30 val. per INFO televiziją.
Nuotraukoje: Laidos ,,Brydės” autorė ir vedėja, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus narė Danguolė Bunikienė.