Šiandien, 2017-ųjų gruodžio 26-ąją, LŽS Vilniaus senjorų klubo nariui Kaziui Kilčiauskui sukanka 85-eri.
Kolega žurnalistas – sveikas drūtas ir laimingas! Gal ir dėl to, kad permainingi, bet įdomūs buvo jo sportinio gyvenimo metai su spaudos žurnalisto plunksna ir futbolo teisėjo švilpuku. Dėl to ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos įkūrimo 60-ųjų metinių proga Kazį Kilčiauską pagerbė ne tik kolegos, bet ir Lietuvos sportinių organizacijų vadovai.
Pirmiausia, dar lapkričio mėnesį žurnalistą ir kolekcininką K.Kilčiauską, gimusį Plungėje, visą gyvenimą paskyrusį Vilniui, pagerbė kauniečiai. Tai buvo tą dieną, kai Lietuvos sporto muziejuje originaliai, su muzika, dainomis ir iškilmingu posėdžiu, buvo atidaryta Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos narių sukauptų eksponatų paroda.Iš dešimties šalies kolekcininkų išsiskyrė vilnietis Kazys Kilčiauskas. Jam savo surinktus ženkliukus sporto tematika nereikėjo vežti į Kauną. Prieš kurį laiką jis padovanojo Lietuvos sporto muziejui daugiau kaip tūkstantį ženkliukų ir gairelių. Tai – didelis žurnalisto ir kolekcininko turtas!
– Mes esame labai dėkingi dosniam kolekcininkui, kuris be jokio atlygio Lietuvai padovanojo kelis dešimtmečius rinktus ir išsaugotus suvenyrus, – džiaugiasi Lietuvos sporto muziejaus direktorius Petras Majauskas. – Visi ženkliukai, pagal atskiras sporto šakas, tvarkingai sudėti specialiuose stenduose, kuriuos mums reikėjo tik sukabinti.
Dažnam kyla klausimas, kodėl Kazys Kilčiauskas surinktus ženkliukus ir gaireles nepadovanojo savo gimtajam miestui ar sostinei, bet atvežė į Kauną?
– Plungėje nėra tokio muziejaus, Vilniuje, a.a. Vytautas Gudelis buvo įsteigęs, bet sostinės valdininkams to nereikėjo. O Kaune, rūpestingo Prano Majausko dėka, buvo įkurtas Lietuvos sporto muziejus, kuriame, tikiu, bus išsaugoti visi mano sukaupti ,,turtai“. Kolekciją dovanojau, kaip sakomas, už ,,AČIŪ”. Ir dėl to esu laimingas!
Lietuvos sporto muziejuje yra ir stendų, skirtų pagarba ir pripažinimą pelniusiems atskiriems sportininkams ir žurnalistams. Čia eksponuojami žurnalistų Aleksandro Icikavičiaus, Mindaugo Baryso, Alkesandro Krukausko, Petro Petruševičiaus, Kęstučio Čerkeliūno darbo pažymėjimai, jų asmeninės nuotraukos, parašytos knygos ir straipsniai.
Nėra abejonės, kad po kurio laiko Lietuvos sporto muziejuje bus ir vilniečio Kazio Kilčiausko darbo pažymėjimai, gal net ir parkeriai su kuriais talentingas žurnalistas sukūrė šimtus straipsnių. Kolega vilnietis trijose redakcijose praleido net 42 savo kūrybinio darbo metus, ir visą laiką jis buvo sporto žurnalistas. Jam nereikėjo rašyti apie socialistinio darbo spartuolius ar partinių organizacijų sekretorius, todėl jo didžiausia ,,politika” buvo – sportas…

Dirbdamas ,,Komjaunimo tiesos” redakcijos sporto skyriaus vedėju K. Kilčiauskas Kaune surado jauną, Veterinarijos akademiją baigusį, Aleksandrą Krukauską, kuris vėliau tapo vienu garsiausiu to laikmečio sporto žurnalistu. Dabar jo vardo premija skiriama tiems, kurie visą savo gyvenimą paskyrė sporto žurnalistikai.
Po septyniolikos darbo metų jaunimo dienraštyje, net 20 – paskyrė ,,Sparnams”. Tai buvo puikus spalvotas žurnalas, skirtas aviacijai. Beje, antrasis ir vienintelis po Maskvoje leidžiamo žurnalo ,,Krylja rodiny” (,,Tėvynės sparnai”).
Tik tuometinės Lietuvos valdžios dėka, nes tokie leidiniai sąjunginėse respublikose buvo draudžiami, pradėti leisti ,,Sparnai”, juos įvardijant kaip … specialiu biuletiniumi, o ne žurnalu.
Kai atgimusioje Lietuvoje ,,Sparnų” neliko, Kazys Kilčiauskas sporto žurnalistu dirbo dienraštyje ,,Echo Litvy” (,,Lietuvos aidas”).
Tai buvo paskutinė, ir tik trečioji, jo redakcija. Visose jis buvo gerbiamas ir mylimas, kaip ir dabar Vilniaus senjorų klube! Visose žurnalistų ir sportininkų šventėse, jeigu tik yra kviečiamas, dalyvauja visad jaunatviškas K.Kilčiauskas. Ne dėl vaišių, nes jis seniai buvo pakėlęs taurelę, o dėl įdomių susitikimų eina. Gaila tik, kad bendraamžių jau nedaug beliko…
LŽS Kauno apskrities skyriaus valdyba nuoširdžiai sveikina kolegą vilnietį Kazį Kilčiauską su 85-uoju gimtadieniu ir kviečia ateinančių metų antrąjį gegužės šeštadienį į Kauną, į tradicinį spaudos balių, kur ne kartą jau dalyvavo ir turi malonių prisiminimų.
Ilgiausių metų, ilgiausių, Kazy Kilčiauskai!
