Minint iškilaus lietuvių semiotiko, publicisto, rezistento Algirdo Juliaus Greimo gimimo šimtmetis, įtrauktas ir į UNESCO minimų datų sąrašą, spalio 18 dieną (trečiadienį) 18 val. Vytauto Didžiojo universiteto Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje bus pristatytas žurnalisto, VDU docento Ryčio Zemkausko dokumentinis filmas „Ieškoti Greimo“ (pranc. „Cherchez Greimas“).
„Greimas pilnas prieštaravimų – filme yra labai daug detalių, kurios tą parodo. Pavyzdžiui, jam, visą gyvenimą besistengusiam vakarietinti ir „miestinti“ Lietuvą, staiga pasisuka gyventi kaime – ir ne šiaip troboje, o… pamatysite patys. Mėgstu, kai žiūrovas pats iššifruoja, kodėl viena ar kita yra rodoma ar sakoma. Tai juk irgi semiotika“, – pasakojo R. Zemkauskas.
A. J. Greimas, didesnę gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, yra laikomas vienu moderniosios semiotikos pradininkų – kalbotyros srities, tyrinėjančios ženklų struktūras įvairiose sistemose. Garsusis kalbotyrininkas, mitologas, eseistas mokėsi Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje, vėliau studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete.Nuotraukoje: A.J.Greimui skirta atminimo lenta La Chavssee
„Kaip galima žmogui, veikiančiam moksliniame ir kultūriniame pasaulyje, suderinti savo buvimą drauge lietuviu ir prancūzu? Tokia problematika geriau suprantama kaip dviejų kultūrinių pasaulių sugyvenimas, vienam kitą papildant, vienas kitam prieštaraujant“, – savo dvilypę kilmę yra pakomentavęs pats A. J. Greimas.
Konstitucinę teisę VDU jam dėstė rektorius, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Mykolas Römeris, logiką – mąstytojas Vosylius Sezemanas, o Viduramžių krikščioniškąją filosofiją – garsus rusų filosofas Levas Karsavinas. Pirmaisiais metais A. J. Greimas VDU taip pat studijavo Lietuvos teisės istoriją, romėnų teisę, politinę ekonomiją, socialinę žemdirbystės istoriją, psichologiją, vokiečių ir rusų kalbas.
Pasak A. J. Greimo biografiją parengusio mokslininko, Purdue universiteto (JAV) profesoriaus Thomas F. Broden, semiotikos pradininkas Kauną prisiminė kaip kosmopolitinį miestą, kuriame susipažino su įvairius pasaulio kraštus jau aplankiusiais studentais.Nuotraukoje: Čia gyveno A.J.Greimas
„Lietuva formavo jo asmenybę ir tapatybę, suteikė jam rimtą humanitarinį išsilavinimą, įteigė jam europinio folkloro tradiciją ir poetinę prasmę, įdiegė jam įsipareigojimą įsijungti į vykstantį tautinės kultūros ir bendruomenės kūrimą“, – apibendrino T. F. Broden.
A. J. Greimas laikomas Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėju, vienu iškiliausių semiotikų Prancūzijoje kartu su Rolandu Barthesu. Tarp jo labiausiai žinomų atradimų – semiotinis kvadratas, aspektualumo, izotopijos tyrimai, taip pat lietuvių mitologijos, religijos tyrinėjimai.
Filmo kūrybinė grupė: Rytis Zemkauskas (režisierius), Sigita Trainauskienė (scenarijaus autorė), Gvidas Kovėra (operatorius) ir Tomas Rugys (montuotojas). Filmo sukūrimą inicijavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“ iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.
Nuotraukose: (viršuje) Rytis Zemkauskas; (apačioje) Algirdas Julius Greimas
