Šiandien, kaip ir kiekvieną penktadienį, skaitytojai sulaukė tradicinio ,,Kauno dienos“ priedo ,,Santaka“, kuri jau pažymėta 327 numeriu. Tikriausiai, skaičiuojama nuo 1994-ųjų spalio mėnesio, kai tuometinė laikraščio redaktorės pavaduotoja Rūta Kanopkaitė su savo kolegėmis išleido pirmąją ,,Santaką“. Prieš tai, buvusi ,,Kauno tiesa“ turėjo populiarią ,,Kūrybinę savaitę“, leistą iki 1987-ųjų.
1992-ųjų vasario 16-ąją miesto laikraštis tapo nepriklausomu, o birželio 17-ąją pakeitė savo vardą. ,,Kauno diena“ dar didesnį dėmesį pradėjusi skirti kultūrai ir menui, todėl suklestėjo ir dienraščio priedas ,,Santaka“, kurią ruošė šaunusis Lietuvos žurnalistų sąjungos narių penketukas. Rūta Kanopkaitė buvo atsakinga už leidinio priedą ir savo publicistinius ,,Šeštadienio stabtelėjimus“, Ramutė Vaitiekūnaitė – literatūrą, muziką, teatrą, Žilvinė Petrauskaitė – dailę ir kultūros kroniką ,,Konrado naujienos“, Birutė Garbaravičienė – architektūrą ir istoriją, Dalia Juškienė – šventes ir scenos meną. Svarbiausia, žurnalistės subūrė ir neetatinių talkininkų būrį.
Kai dienraštis tapo visos Lietuvos laikraščiu, jį pirko, prenumeravo ir vilniečiai. Visi tuomet laukdavo naujos ,Santakos“ su kauniečių autorių eilėraščiais, novelėmis, recenzijomis, komentarais, publicistika.
Talentingų žurnalistų triūsas neliko nepastebėtas. Lygiai prieš 20 metų, 1998-ųjų gegužę garbingiausia Lietuvoje žurnalistinė daktaro Vinco Kudirkos premija buvo paskirta ,,Santakos“ kūrėjoms B.Garbaravičienei, D.Juškienei, R.Kanopkaitei, Ž.Petrauskaitei, R.Vaitiekūnaitei (viršutinėje archyvinėje nuotraukoje).
,,Santakos“ tradicijos tęsiasi ir po dvidešimties metų. Dabar ,,Kauno dienos“ priedą redaguoja buvusi LŽS narė Violeta Juodelienė. Deja, ji neturi tiek kūrybinių kolegių, kaip kad buvo anksčiau, nes viską lemia jo didenybė – pinigai. Visiems lėšų stinga, kaip ir UAB ,,Media Diena News“, kuri leidžia ne tik ,,Kauno dieną“, bet ir ,,Klaipėdą“.
Uostamiesčio dienraštis kiekvieną mėnesį išleidžia kultūros ir meno žurnalą ,,Durys“, kurio 2018-ųjų vasario numeris yra jubiliejinis – penkiasdešimtasis. Redaktorė Rita Bočelytė su literatūrinės dalies sudarytoju Gintaru Grajausku, kaip ir kaunietė V.Juodelienė, nusipelno gerų žodžių už nuolatinius kūrybinius ieškojimus ir atradimus.
Teatrui, muzikai, dailei, kinui, fotografijai ,,Durys“ skiria įdomias publikacijas, o ,,Gintaro lašuose“ – žinomų ir jaunų klaipėdiečių kūryba. Svarbiausia, 64 puslapių žurnalas yra spalvotas, gausiai iliustruotas ir jį galima išsaugoti ištisus dešimtmečius. Ne taip kaip laikraštį, kuris kartu su ,,Santaka“ miršta jau kitą dieną.
Kitoks – žurnalinis yra ,,Kauno dienos“ priedas ,,Sveikata“, kurį puikiai redaguoja LŽS medaliu už nuopelnus žurnalistikai apdovanota Marijana Jasaitienė. Teko ne pas vieną kaunietį matyti kaupiamus šio žurnalo numerius.
Kadangi siūlyti yra lengva,be to, teoretikų tvirtinimu – laikraščiai po dešimtmečio išnyks, ar neturėtų laikraštinė ,,Santaka“ tapti žurnalu? Suprantama, dėl to ,,Kauno dienos“ redakcijai padidėtų spausdinimo išlaidos, reikėtų ir daugiau žurnalistų, nes kasdien reikia rašyti įvairiais kultūros klausimais.
Džiugina tik tai, kad Kaune dar yra profesionalių kultūros žurnalistų. Viena iš jų – LŽS narė, buvusi žurnalų ,,Šeimininkė“ ir ,,Top moterys“ puiki redaktorė D. Juškienė.
Tai ta pati Dalia – V.Kudirkos premijos laureatė, visų pripažinimą 1998 metais pelniusi už laikraštinę ,,Santaką“. Gal jai vėl atsivers ,,Kauno dienos“ durys ir visi sulauksime … kultūros ir meno žurnalo?
Pagyvensim – pamatysim, kas išliks: laikraščiai ar žurnalai…