Prieš gerą dešimtį metų marijampolietis Kostas Kynas tapo pirmuoju negiminingu kaulų čiulpų donoru Lietuvoje. Kamieninės jo kraujodaros ląstelės išsaugojo gyvybę jaunai moteriai, kuriai buvo diagnozuota aplazinė anemija.
Tai – liga, kuomet sutrinka kraujo gamyba. Šiandien Monika džiaugiasi puikia sveikata, gražia šeima ir dviem dukrelėmis. Tačiau jei ne sėkmingos donoro paieškos ir suvalkiečio geranoriškumas, istorija galėjo pasibaigti kur kas liūdniau. Tiesa, pats donoras Kostas Kynas apie savo nuopelnus kalba kukliai ir sako tiesiog padaręs tai, ką privalėtų padaryti kiekvienas žmogus. Be abejo, tai viena smagesnių ir gražesnių istorijų donoro gyvenime. Jo namuose yra ir Monikos dukrų krikštynų nuotraukų, kuriose jam teko senelio statusas. Juokaujama, kad Monikos mergytės turbūt vienintelės pasaulyje turi po tris senelius.
2001metais leukemija susirgo Kosto Kyno tolimo giminaičio architekto Arūno Kyno dukra Rūta. Jos artimieji intensyviai ieškojo mergaitei kamieninių ląstelių donoro. Kostas su šeima, kiti artimieji vyko palikti savo kraujo mėginių turėdami viltį, kad pavyks rasti tinkamą donorą. Deja, taip neatsitiko. Nesulaukusi kamieninių ląstelių donoro, po kelių mėnesių Rūtelė mirė. Kosto, kaip ir kitų pagelbėti bandžiusių žmonių, duomenys nuo tada liko kaulų čiulpų donorų registre.
Po ketverių metų jis netikėtai sulaukė skambučio iš Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų, kad gali tapti kaulų čiulpų donoru jaunai merginai. Laukė išsamūs sveikatos tyrimai. Laimė, jokių sveikatos problemų nerasta. Kai Kostas parvežė savo šeimos gydytojui parodyti tyrimų išvadų kopijas, jis keliolika minučių jas studijavo ir pasakė: „Jei tavęs nepažinočiau, manyčiau, kad tai yra 32 metų amžiaus žmogaus tyrimai“.
O Kostui tuomet buvo jau 54-eri. Tapti kaulų čiulpų donorais galima iki 55 metų amžiaus žmonėms, tad jam ta riba jau buvo arti.
Kada, pasibaigus kaulų čiulpų paėmimo procedūrai, jau galėjo jaustis visiškai normaliai? Kostas atsakė, kad iš karto. Jam nebuvo nei silpna, nei bloga, nei pykino. Kai tik baigėsi procedūra, daktaras drebančiomis rankomis čiupo maišelį su krauju ir išėjo pro palatos duris. Donorui atjungė kateterius, jis persirengė, seselė palinkėjo laimingo kelio – ir jis išvažiavo į Marijampolę. Likus iki namų keliasdešimčiai kilometrų, paskambino gydytojas: „Atsiprašau, kad jūsų neišlydėjau ir neatsisveikinau, bet ką tik atlikau antrąją procedūros dalį“. Monika gulėjo toje pačioje ligoninėje.
Po transplantacijos buvo prabėgę maždaug treji metai, kai donoras Kostas galėjo pirmą kartą sutikti Moniką ir pamatyti, koks tas žmogus, kuriam tiko jo kamieninės ląstelės. Statistiškai tikimybė, kad sergančiajam tiks negiminingo žmogaus kaulų čiulpai, yra labai nedidelė – maždaug viena iš keliasdešimt tūkstančių ar net kelių milijonų. Su Monika Kostas bendrauja iki šiol, pasveikina vienas kitą su šventėmis, gimtadieniais. Jos namuose Kostas lankėsi du kartus, per abiejų dukrų krikštynas. Monikos sveikata gera, šeima graži, tvirta, viskas gerai.
Ar ši donorystės patirtis kiek pakeitė jo gyvenimą? Kostas Kynas atsakė – kad nepakeitė, nes jis yra nemažai matęs gyvenimo: tai padaryti leido ir žurnalisto profesija. Ši istorija – kaip gyvenimo loterija. Kostas sako: „Aš paprasčiausiai padariau tai, ką privalėjau padaryti. Pasakyti „nesutinku“ būtų tas pats, kas nušauti žmogų. Visada sakau: donorai nemiršta, jiems nieko blogo neatsitinka. Miršta ligoniai, kurie nesulaukia donorų.“ Todėl apskritai jis manąs, kad svarbiausia yra netgi ne donoras, bet medicinos pasiekimai ir gydytojai. Jų kasdienis darbas – tiesioginė kova už žmogaus gyvybę.
Anot bendrijos „Kraujas“ pirmininkės Ievos Drėgvienės, Lietuvos kaulų čiulpų donorų registre yra 10380 potencialių donorų. Tačiau ir mažos šalys gali turėti didelius registru. Pavyzdžiui, apie 10 milijonų gyventojų turinčios Portugalijos registre yra 372 tūkstančiai donorų, beveik 800 tūkstančių donorų registruota Izraelio registre, o toje šalyje yra aštuoni milijonai gyventojų. Didžiausi pasaulio negiminingų donorų registrai yra Vokietijoje (šeši milijonai donorų) ir JAV (beveik aštuoni milijonai donorų). Vokietijos donorai dovanodami savo ląsteles išgelbsti daugiausiai negiminingų pacientų visame pasaulyje – apie šešis su puse tūkstančio kasmet.Šiandien ypač malonu prisiminti, kad donoras Kostas Kynas yra buvęs mano kuruoto kurso studentas Vilniaus universitete.
Kaip nesididžiuoti tokiais studentais ir tokia pamaina?
Nuotraukoje: Žurnalistas Kostas Kynas su savo išgelbėtąja mamyte ir jos dukrelėmis (2010 metai).
Iš asmeninio K. Kyno albumo