Dešimtą kartą Pasaulio lietuviai susirinko į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes (PLSŽ) žaidynės, kurios vyks Kaune, kaip ir prieš 79 metus. Pirmoji Tautinė olimpiada Kaune, skirta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 20-mečiui, buvo surengta 1938 metais.
Lietuvių olimpinio sporto tradicijos neužgeso karų, okupacijų ir politinių kataklizmų laikotarpiu. Sportinis susibūrimai vyko ten, kur gyveno lietuviai. Keitėsi tik valstybių , miestų pavadinimai, dalyvių ir sporto šakų skaičius.
Pirmosios Pasaulio lietuvių žaidynės vyko Kanados mieste Toronte 1978 metais, antrosios – 1983 Čikagoje (JAV), trečiosios – 1988 Australijos mieste Adelaidėje. Tenai visos žaidynės buvo be tautiečių iš okupuotos Lietuvos. Tik nuo 1991 metų jos rengiamos įvairiuose Lietuvos miestuose.
2017-ųjų birželio 30 – liepos 2 dienomis Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms pasirinktas Kaunas. Dalyvių skaičius maždaug toks kaip ir 1991-aisiais – apie 4600 žmonių. Jeigu pirmosiose, antrosiose ir trečiosiose PLSŽ dalyvavo tik keturių šalių atstovavai, tai šiemet tėvų ir protėvių žemėje vykstančiame Sporto forume varžytis susirinko atletai iš 25 valstybių.
Gausiausią (258 narių) atsiuntė Jungtinė karalystė ir Jungtinės Amerikos valstijos (255). Net šešios valstybės, tarp jų Rusija, Baltarusija, Lenkija, Airija, delegavo daugiau kaip po 100 sportininkų.
Dėl naujos emigracijos bei kitų priežasčių, išsiplėtė ir dalyvaujančių tautiečių geografija. Atsirado lietuvių arba lietuviais norinčių save laikyti ir tapatinti su Lietuva ne tik už Atlanto. Po vieną ar kelis atstovus delegavo Gruzija, Ukraina, Ekvadoras, Italija. Didesnis ir sporto šakų skaičius – apie 20. Tai ne tik tradicinės lietuvių sporto šakos ir rungtys – krepšinis, futbolas, tenisas, tinklinis, bet ir golfas, šachmatai, smiginis, badmintonas ir kt.
Preliudija į sporto žaidynių šventę buvo birželio 28-ąją Pasaulio lietuvių Sporto Asociacijos (PLSA) antroji mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija Ir ateities vizija“. Ji surengta istoriniame pastate, senuosiuose Lietuvos sporto universiteto rūmuose.
Konferencija buvo skirta PLSŽ dešimtmečiui ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ta proga sveikinimus atsiuntė konferencijos Garbės pirmininkas – Prezidentas Valdas Adamkus ir PLSA prezidentas, LŽS narys Artūras Poviliūnas. Konferencijos dalyvius pasveikino ir renginyje dalyvavusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Forumas prasidėjo filmuotais vaizdais iš 1938 metų Tautinės olimpiados. Pranešimą „Pasaulio lietuvių išeivijos sporto klubai ir organizacijos ir jų svarbiausieji renginiai Lietuvos sporto enciklopedijoje“ skaitė PLSA pirmasis viceprezidentas Valentinas Aleksa ir dr. Daiva Majauskienė.LŽS narys dr. Steponas Gečas parengė pranešimą „Lietuvių sporto žiniasklaidos akcentai 1922 -1991 m.“, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) prezidentas Laurynas Rokas Misevičius – „ŠALFASS“ veikla XXI amžiuje“, Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas – „Lietuvybės žadinimas vaikų sąmonėje per sportą“.
Ypač įdomus ir turiningas pasiūlymais, pažadais buvo bendravimas diskusijose, kuriose dalyvavo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, dabar Lietuvos Seimo narys Žygimantas Pavilonis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, LSU rektorius dr. Aivaras Ratkevičius, Baltarusijos delegacijos vadovas Alfonsas Augulis, olimpietė Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, JAV lietuvių atstovas Tomas Mitrulevičius ir kiti konferencijos dalyviai.
ŠALFASS prezidentas Laurynas Rokas Misevičius informavo, kad kitų metų PLSA konferencija bus rengiama arba Toronte, arba Čikagoje.
Sauliaus Strazdo ir Raimundo Kaminsko nuotraukose – vaizdai iš PLSA antrosios konferencijos LSU salėje.
