Sausio 9-ąją, šeštadienį, LŽS Kauno apskrites skyriaus ataskaitiniame ir rinkiminiame susirinkime su kitais kauniečiais dalyvaus ir Raudondrvaryje gyvenanti mūsų kolegė Jurgita Kirkilaitė – Jurevičienė. Apie tai ji parašė mums adresuotame el. laiške. Be to, visiems LTV žiūrovams, mačiusiems iš Kauno transliuojamas laidas apie mokyklas, gerai žinoma Jurgita, štai ką parašė:
,,Prieš keletą metų užsivėrus mano laidai „Mokyklos langas” (LRT Kultūra), atsivėrė ne tik kad durys, bet sakyčiau vartai į internetinę erdvę…Nutariau kurti savo – kaip nepriklausomos švietimo žurnalistės tinklalapį www.mokykloslangas.lt ir kviečiu visus, kam tikrai įdomios šios temos apsilankyti ir pasidalinti šiuo info su kuo daugiau draugų. Galime bendrauti ir per asmeninę FB paskyrą.
Galbūt aš ieškau tų, kurie ieško manęs? Man galite rašyti šiuo el.paštu: [email protected]”
Visiems siūlome internetinį adresą: www.mokykloslangas.lt
Mes, iš kelių įdomių Jurgitos skyrelių, Jums pateikiame jos parengto puslapio ,,Apie mane” ištraukas…
***
Susipažinkime!
Aš Jurgita Jurevičienė (o buvau Kirkilaitė). Esu nenuorama žurnalistė, dar aštuntos klasės rašinėlyje pareiškusi ketinimus ja tapti…Žinoma, tuomet nė nenutuokiau, kad laukia galybė išbandymų: vaikiški literatūriniai bandymai „Moksleivyje“, nugalėta skeptikų nuomonė („Neįstosi tu į tą žurnalistiką!“), o vėliau – septyniskart laikyta lietuvių kalbos įskaita (svarus pasiteisinimas – mano tėvai iš Šančių), adrenalino vakarai prieš egzaminus…
Mūsų Vilniaus universiteto žurnalistų kartai (1987-1992 m.) teko studijuoti sudėtingu šalies istorinių permainų laikotarpiu. Pasaulio gelbėjimo operacijai prilygstantis darbas skubiai iškeptoje naujienų agentūroje, virpančios kinkos atliekant praktiką „Kauno dienoje“, prižiūrint griežtos motiniškos rankos redaktorei Teklei Mačiulienei – tebuvo profesionalaus darbo įžanga.
Aišku, su pirmąja buitine kamera (tuomet tai buvo tarsi aštuntas pasaulio stebuklas) nufilmuoto naivaus siužeto naujakurė „Kauno plius TV“ nepriėmė, bet aš kažkuo jiems tikau. Šiek tiek darbelio žiniose ir jau išdidžiai vedu autorinę laidą „Viziją“ apie kiną (1994 – 1998 m). O dar išdidžiau pusmetį šmėžavau LRT Kauno redakcijoje kuriamoje „Miražo“ laidoje…
Tų vizijų ir miražų iš sovietinio į puslaukinio kapitalizmo glėbį besiveržiančioje žiniasklaidoje tuomet buvo per akis. Žmonės tikėjo ir pasitikėjo žurnalistais, visur buvome laukiami ir globojami. Televizijos dauginosi, spaudos leidinių tiražai neįtikėtinai augo, augindami darbdavių kapitalus ir godumą. Tiesa, penkeri metai UAB „Ūkininko patarėjo“ leidinyje „Šeimininkė“ buvo vieni kūrybiškiausių ir smagiausių (1997 – 2002 m.).
Ir iš tokio smagiai šeimyniško glėbio savanoriškai patekau tiesiai į … karo zoną Izraelyje (2002- 2003 m.) Per metus sukaupta originali informacija sugulė į mano publicistinę knygą „Shalom, Izraeli!“. Šiuo metu ruošiama knygos elektroninė versija. Dirbant televizijoje atsivėrė papildomos galimybės darbuotis vaikų neformalaus ugdymo būreliuose, vesti seminarus, imtis atstovės spaudai darbo bei rašyti interneto portalui. Argi šiais laikais aktyviam žmogui sunku rasti veiklos? Per pastaruosius keletą metų dar spėjome su bendraminčiais įkurti Raudondvariečių bendruomenę, Raudondvario gimnazijos Saviugdos klubą bei Raudondvario Žurnalistikos studiją. Kartais parašinėju žurnalui „Veidas“. Beveik viskas ir atsispindi šiame interneto dienoraštyje.
… O kam įdomu – nuo 2007 metų esu Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, 2008 m. gavusi ,,Gintarinio parkerio” apdovanojimą.
Nuotraukose iš asmeninio albumo: Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Jurgita Kirkilaitė – Jurevičienė; su LŽS pirmininku Dainiumi Radzevičiumi (viršuje); Izraelyje (apačioje)
