Lietuvos žurnalistų ir dailininkų sąjungų narys, kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES pirmininkas Vladimiras Beresniovas – Vlaber, karikatūristas ir žiniasklaidoje dirbantis dailininkas (vienintelis iš Lietuvos !) gruodžio viduryje buvo pakviestas į Europos Sąjungos parlamente vykusią kasmetę Sacharovo premijos įteikimo ceremoniją.
Sugrįžusį iš šio įspūdingo renginio Vladimirą BERESNIOVĄ kalbina jo kolega žurnalistas Povilas Antanas KAUNAS
– Jūs vienintelis Lietuvos dailininkas karikatūristas, įvairiose parodose mūsų šalies vardą garsinantis visame pasaulyje, gruodžio 15 – 17 dienomis buvote pakviestas ir į Europos Sąjungos parlamentą, į karikatūrų paroda, kurios pagrindinė tema buvo taikos ir demokratijos gynimas. Ką jums reiškia tokie renginiai?
– Kiekviena suruošta paroda man labai svarbi, nes jų metu ne tik išgirstu lankytojų nuomonę apie mano ir kitų darbus. Jų metu gimsta naujų temų, idėjų., o pokalbiuose, diskusijose su kolegomis dažnai dalijamės darbo patirtimi, ateities planais. O ši išvyka į Strasbūrą buvo ypatinga, išskirtinė, nes teko dalyvauti ne tik suruoštos karikatūrų parodos atidaryme, kurioje buvo eksponuojamas ir vienas mano ironiškos grafikos kūrinys.
– Labai trumpai apie pasiruošimą kelionei į Strasbūrą ir ten vykusius kitus renginius, jeigu jie buvo organizuojami.
Pirmiausia – laibai pergyvenau, ar bus sėkminga pati kelionė į Strasbūrą. Bet viskas sekėsi gerai. Iš Vilniaus aerouosto lėktuvu nuskridau į Frankfurtą, o iš ten – į Strasbūrą. Strasbūre sutikę renginio organizatoriai nuvežė į kruizinį laivą, kur mus visus, karikatūristus, ir apgyvendino.
Kiek pailsėjus, autobusu visus nuvežė į Europos parlamento rūmus. Vykstant į parlamentą, po to ir dalyvaujant ekskursijose po miestą, senamiestį, susitikime su miesto meru, kituose renginiuose, tarsi ypatingus asmenis, visuomet lydėjo ginkluota apsauga, Ir tai suprantama – buvo bijota teroro išpuolių, nes buvome vienos šeimos – karikatūristų – atstovai, kurie savo darbuose išdrįso kritikuoti net patį Alachą!
Dvi dienos buvo tiesiog perpildytos renginių, konferencijų. Po mūsų parodos atidarymo čia pat, salėje, vyko diskusija „Žodžio laisvė: tiltai ir tolerancijos skatinimas“, kurioje turėjau garbės pasisakyti ir aš Kalbėjome apie kiekvieno žmogaus teisę laisvai reikšti savo nuomonę tiek per internetą, tiek ir spaudoje, kad Europos Sąjunga gerbia, skatina ir saugoja šią saviraiškos teisę ir koks šioje garbingoje misijoje yra karikatūristų vaidmuo.
Kino teatre ODYSEE žiūrėjome dokumentinį filmą „Karikatūristai – demokratijos pėstininkai“. Ir vėl įdomūs pokalbiai, diskusijos. Ypač į atmintį įstrigo diskusija apie arabų pasaulio jaunimo teises ir laisves atvirai reikšti savo nuomonę. Joje dalyvavo net 90 jaunų europiečių, atstovaujančių Airijos, Vengrijos, Lenkijos, kitų šalių jaunimą, kuris domisi šiomis teisėmis ir jas gina.
– Šio didžiulio ir labai įdomaus renginio vienas pagrindinių tikslų, be abejo, buvo Sacharovo premijos įteikimas Todėl labai trumpai apie ją.
– 2015 metų Sacharovo premijos laureatas – Saudo Arabijos tinklaraštininkas Raifas Badavis (Raif Badawi). Kaip ši premija buvo įteikta jam, nuteistam dešimt metų ir šiuo metu sėdinčiam kalėjime „už islamo įžeidimą“?
-Tai ne pirmas atvejis, kai premijos laureatas pagerbiamas… prie jo tuščios kėdės! Mianmarto disidentė Aung San Suu Kyi (1990 m.) bei Kubos organizacijos „Baltai vilkinčios moterys“ (2005 m.) narės irgi neturėjo galimybės atsiimti joms skirtų premijų. Todėl jų kėdės irgi buvo tuščios, o premijas atsiimdavo artimiausi giminės arba atstovai.
Raifo Badavio premiją atsiėmė jo nedidukė, kukli žmona Ensaf Haidar, šiuo metu gyvenanti Kanadoje, ir į šią iškilmingą ceremoniją atvykusi kartu su trimis mažamečiais vaikučiais. Labai jaudinanti buvo jos kalba: „Mano vyras – ne nusikaltėlis, – sakė ji. – Jis rašantis ir laisvai mąstantis žmogus, atsisakęs būti bandos dalimi ir sekti paskui dvasininkus, kurie gyvena kitame laike ir vadovauja pasitelkę neteisingus ir tironiškus įstatymus“.
Beje, oficialioje Sacharovo premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo ir kitų dviejų į šią premiją pretenduojančių asmenų, tai Venesuelos opozicijos ir nužudyto Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo atstovai.
– Pagaliau grįžimas į Lietuvą. Ar jis po tokių įspūdingų akimirkų neprailgo, nebuvo nuobodus?
– Visiškai ne. Į namus iš Briuselio lėktuvu skridau kartu su eurokomisaru Vyteniu Endriukaičiu. Todėl su juo labai daug kalbėjomės apie Lietuvą. Jos pasiekimus, laimėjimus. Ir dar vis iškylančias problemas.
Ačiū už šį įdomų pokalbį.
(Vladimiro Beresniovo karikatūristų konferencijoje išsakytas mintis apie žodžio laisvę Lietuvoje skaitykite mūsų svetainės „Komentaruose“.)
Nuotraukos iš asmeninio Vladimiro Beresniovo albumo