Pavasaris į širdį vėl atėjo,
Pavargo pūsti vėjai keturi…
Pašlaitėmis žibutė nuskubėjo
,,Ar visa tai, o Dieve, man skiri?“ – lygiai prieš metus rašė Vladas Žirgulis.
O saulėtą 2016-ųjų kovo 24-ąją urną su aktoriaus ir fotografo, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Vlado Žirgulio palaikais jau priglaudė Petrašiūnų panteono smėlis.
Devyniasdešimt antruosius bebaigiantį mūsų kolegą palydėti Amžinybėn atėjo labai daug žmonių, nors jo bendraamžių seniai nebėra.
Atsisveikinime dalyvavo tik giminės ir artimieji, bet ir Kauno nacionalinio dramos teatro darbuotojai, kauniečiai žurnalistikos senjorų klubo MES nariai, Maironio gimnazijos atstovai, vadovaujami direktorės Daivos Garnienės.
Teatre, kuriant vaidmenis, redakcijose, dirbant fotografu, mokykloje, dėstant muziką – visur Vladas Žirgulis paliko prasmingą pėdsaką. Svarbiausia, visada buvo darbštus, paslaugus, geranoriškas, kultūringas. Visi epitetai, skirti žmogui iš Didžiosios raidės, tinka ir velioniui.
Apie Vladą Žirgulį, staiga mirusį Vilniuje, nors visas jo gyvenimas prabėgo Kaune, buvo pasakyta daug nuoširdžių atsisveikinimo žodžių.
Kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis, LŽS narys Antanas Marčiulionis, Kauno valstybinio dramos teatro vyr. administratorius Rimantas Štaras.
Didelė širdgėla visiems, bet labiausiai Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenančiai dukrai pianistei Daliai, sūnui vilniečiui Vytautui, kuris baigęs Vilniaus konservatorijos fortepijono klasę, tapo … dailininku. Tikriausiai jis nupiešė puikų savo tėvelio portretą, kuris buvo ant pakylos šarvojimo salėje.
Daug gėlių žiedų uždengė kapą, kuriame jau nuo 2005-ųjų ilsisi Vlado žmona Janina Žirgulienė, taip pat buvusi puiki pianistė…
Gal žmonai, be kurios vienas gyveno vienuolika metų, o gal sau Vladas Žirgulis parašė eilėraštį ,,Išpažintis“, kuris baigėsi ketureiliu:
Su saule dar pakilt aukštai norėčiau
Ir skristi virš debesų – toli toli…
Ir saulėje sušilti dar galėčiau,
Kad žemėje vėl būčiau žmogumi!
