Šios naujametinės nuotraukos – sveikinimo, laiškutyje palydėto labai lakoniškai: ,,Geri metai – geriems žmonėms“ autorius yra Benas Rupeika. Tai vienas geriausių Lietuvos radijo žurnalistų, ilgaamžės laidos ,,Kaip žmonės gyvena“ autorius, kiekvieną šeštadienį keliaujantis po atokiausius mūsų šalies kaimus. (Gal sausio 9-ąją, šeštadienį, 14 val. B.Rupeiką pamatysime LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos ataskaitiniame ir rinkiminiame susirinkime? Tokie svečiai yra visada laukiami ir brangūs, ypač sutikus naujuosius metus!)
Benas Rupeika yra ne tik žodžio, kalbos, bet ir vaizdo didmeistris. Nuotraukos, patalpintos autoriaus internetinėje svetainėje po rubrika ,,Vaizdai ir veidai“, galėtų papuošti ne vieną meninės fotografijos albumą. Tai įrodo ir Beno sukurti kauniečių ,,Spaudos balių“ dalyvių meniniai portretai. Gal 2016-ųjų šventėje Kaune, skirtoje spaudos atgimimo, kalbos ir knygos dienai, reikėtų surengti jo fotografijų parodą?
Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyrius džiaugiasi ir didžiuojasi, kad pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko vardo pirmoji premija 2012 metais buvo paskirta Benui Rupeikai (Ričardo Šaknio nuotr.).
Jis, beje, atsiėmė tik originalų prizą – radijo ir televizijos mikrofoną, atsisakęs finansinio paskatinimo ir jam skirtus pinigus paliko skyriaus reikmėms.
Pirmasis Petro Babicko premijos laimėtojas vėliau apdovanojimo metu pristatė naujus laureatus – Vidą Mačiulį ir Juozą Šalkauską. Benas Rupeika, keliaudamas po Žemaitiją, el. paštu atsiuntė, kaip visada, originalų, šmaikščiai parašytą televizijos žurnalisto Henriko Vaitiekūno pristatymą P.Babicko premijai gauti:
,,Henrikas Vaitiekūnas tapo žinomas per tingumą. Žiaurios okupacijos metais, kai pritariančioji dauguma verždavosi šlovinti valdžios bonzų ir valandų valandas derindavo parašytus tekstus, Henrikas suko ienas į šoną pas mirtinguosius ir bevelijo pirma ką nors leptelėti į mikrofoną, ir tik po to paduoti tekstą buhalterijai (honorarui gauti). Viršininkai patraukydavo pečiais, bet į „Panoramos“ eterį vis tiek leisdavo, nes anekdotus tada suprasdavo. Vaitiekūnas apsiprato kalbėti net ką ir bet kaip, o per tingumą dažniausiai pataikydavo į žemąjį tautos skonį.
Stojus neprigulmybei, jau varė be sustojimo, nes pas svetimas taip ir nesusigundė, o su sava – nesudegė. Todėl nebespėjo tapti žvaigžde ir nemokė tautos pažangių santykių, tik ėjo iš transliacijų į studijas, o po to dar spėdavo į aktualijas – kas begali būti lengviau, kai korifėjai jau plakė fekalijas ! Henriką lengva žiūrėti, net neįkyru klausytis. Nors vis dažniau prabyla apie savo amžių, jį lengva skaityti, nes tingi rašyti. Su juo visai paprasta – per tiek viešo tingėjimo metų ne ką ,,teišpindėjo” ir nė karto nebandė auginti barzdos…
Gal Kauno premija jam į naudą – supras, kad jau yra didis !”
2015-ųjų gegužės 9-ąją Kauno žurnalistų ,,Vasaros olimpe” tuometiniam LRT televizijos laidos ,,Laba diena, Lietuva” vedėjui buvo įteikta Kauno savivaldybės finansuota P.Babicko premija. Benas Rupeika apdovanojimo dieną pastebėjo ,,kitokį” Henriką Vaitiekūną…
Po nuotrauka (viršuje) autorius parašė:
,,Henrikas Vaitiekūnas yra labia teigiamas žmogus, bet, jei norit kritikuoti, tai turit už ką – rūko! Jo vietoje aš ir gerti pradėčiau!”
Kitą savo nuotrauką (apačioje) iš kauniečių Spaudos baliaus Benas taip pristatė:
,,Dalia Teišerskytė. Kur bepasirodytų – visur pražysta gėlės! Net ir Vaitiekūnas pozuoja koketuodamas. Kodėl?“
