Kaunietis karikatūristas Vladimiras Beresniovas, pasislėpęs po Vlaberio kepure, pakvietė ir mane į paroda „Pats sau paslaptis“.
Į karikatūrų ekspozicijos atidarymą Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Vitebsko filialo salę atėjo ne kažkiek daugiau žiūrovų, negu gali tilpti kukliose bibliotekos patalpose.
(,,Svarstyklių žvaigždyne”. Publikacijos autoriaus Petro Žemkausko draugiško šaržo autorius Vladimiras Beresniovas)
Tai ne tarptautinės parodos, kurios vyko ir vyksta Prancūzijoje, Kanadoje, Turkijoje, Italijoje, Belgijoje, Izraelyje ir kitur, ir ne tarptautinis simpoziumas, kokie vyko Taline, Jūrmaloje, Lvove, Maskvoje…
Tai vis vietos, kur dalyvavo Vlaberio kūriniai. Daugelyje šalių ir pats autorius, už savo kūrinius parsiveždamas tai padėkas ir diplomus, tai medalius, prizininko arba net laureato garbės vardus. Ir visa tai neatsitiktinai.
Tas pats Vlaberis – Vladimiras Beresniovas yra Lietuvos žurnalistų ir dailininkų sąjungų narys, žurnalistų senjorų klubo „Mes“ dvasia ir daugelio kitų dailininkų karikatūristų vedlys.
Daug kam sąvoka „karikatūristas“ asocijuojasi su pastangomis ne tik draugiškai pasišaipyti, bet ir piktai pašiepti, pasityčioti, įkąsti, sudergti žmogų ar gyvenimo reiškinį.
V. Beresniovas visai ne tokios formos dailininkas ir jo tikslai visai kiti. Tai parodė ir ką tik atidarytoji paroda mįslingu pavadinimu „Pats sau paslaptis“, atskleidžianti, kad jos autoriaus pastangos ir norai yra kur kas gilesni.
Iš jo kūrinių [nedrįstu jų vadinti karikatūromis] į mus žvelgia subtilus menininkas, psichologas, giliai pažįstamuose gyvenimo reiškiniuose sugebąs įžiūrėti iš pirmo žvilgsnio nenusakomą žodžiais prasmę, pastangas ir priversti žiūrovą susimąstyti ir pačiam įvertinti tą paslaptį, apie kurią irgi tik užuomina su mumis kalba parodos autorius.
Visi, kas pažįsta Vladimirą asmeniškai, patvirtins, kad jis – ramus, santūrus, lėtas žmogus, iš kurio sunku išpešti žodį. Žodingesni yra jo „vlaberizmai“, taiklūs, gilūs ir prasmingi aforizmai, kurių jis irgi pažarsto ne tiek daug.
Bet už tai kokie iškalbingi yra jo dailės kūriniai: tai per juos išlenda Cicerono retorika ir didžiųjų mąstytojų psichologija.
Aš ne dailininkas, esu tik skurdus žodžio karikatūristas, todėl palieku Vlaberio kūrinių meninę vertę analizuoti dailininkams ir mąstytojams, bet apie jo eksponuojamų kūrinių įtaigą žiūrovui drįstu pasakyti: labai norėčiau, kad mano žodinės karikatūros bent kiek priartėtų prie Vladimiro kūrinių štrichų ir potėpių darnos ir įtaigos. Kuo geriausios sėkmės tau, gerbiamasis Vladai, [mudu juk Lietuvos piliečiai] ir kūryboje, ir gyvenime!
Dailininko Vladimiro Beresnio – Vlaberio piešiniai