Seimui priėmus palankius LRT ekonominius sprendimus, šiam transliuotojui atsivėrė dar geresnės galimybės atlikti kilnią žiniasklaidos misiją – būti viešojo gyvenimo alternatyvų pristatymo, viešųjų sprendimų projektų išbandymo per diskusiją poligonu, bendrojo gėrio – demokratijos, teisingumo, kultūros – gynimo bastionu.
Joks kitas transliuotojas, portalas ar spaudos leidinys neturi tokių sąlygų tauriai žurnalistinei veiklai, kokias turi LRT. Čia geriausiai galėtų realizuotis LAISVOSIOS ŽINIASKLAIDOS idėja. Beje, nacionalinis transliuotojas oficialiai deklaruoja kilnius tikslus ir uždavinius.
Tuo įsitikinsite atsivertę jo svetainę. Pacituosiu tik keletą teiginių, pateikiamų šioje svetainėje. Pirmiausia, nacionalinis transliuotojas įsipareigoja teikti „tikslią, objektyvią, kokybišką informaciją“. Antra, jis žada „skatinti demokratiškos, darnios, bendruomeniškos ir pilietiškos Lietuvos visuomenės kūrimąsi“.
Trečia, jis pasiryžęs puoselėti „tautinę savigarbą“. Ketvirta, jis nusitaikęs skatinti „savarankišką kritinį mąstymą…“.
Tai gražūs pažadai ir įsipareigojimai. Tačiau tikrovėje LRT yra akivaizdžiai ŠALIŠKA, demokratijos principų nesuvokianti, nesilaikanti ir žmonių aktyvumą, pilietiškumą blokuojanti institucija.
Mes tikrai turime TEISĘ ŽINOTI. Žinoti visokias nuomones. O po to rinktis. Turime ir kitą teisę – TEISĘ PASAKYTI, išdėstyti visuomenei reikšmingą nuomonę. Jeigu ją nori išsakyti, tarkim, parlamentinė partija. Net jeigu ji nėra simpatiška LRT grupuotei.
Manau, mąslus žiūrovas ir klausytojas jau seniai pastebėjo, kad LRT sukūrė disbalansą – išimtines galimybes suteikia komercinių bankų atstovams Nerijui Mačiuliui, Gitanui Nausėdai ir
Laisvosios rinkos instituto, arba kitaip – laukinio kapitalizmo instituto, žmonėms, tačiau jose beveik nesimato žmonių, kurie yra kritiškai nusiteikę rinkos fundamentalizmo atžvilgiu ir kalba bei rašo mišrios ekonomikos teorijos kalba. Ir LRT grupuotė neturėtų sakyti, kad tokių žmonių nėra. Jų, ypač akademinėje sferoje, yra, tačiau ideologiškai angažuoti, liberalizmo dvasios ir didybės apimti laidų vedėjai Andrius Tapinas, Edmundas Jakilaitis, Rita Miliutė ir kiti jų „nemato“, nes juos, susidaro toks įspūdis, mano esant marginalais, „užribio“ žmonėmis.
Kritiškai, valstybiškai mąstančių žmonių marginalizavimas nuskurdina viešąją diskusiją, apriboja, susiaurina politinių, apskritai viešųjų, alternatyvų paiešką. Tai daro didelę politinę, ekonominę ir kitokią žalą šaliai, sustiprina an-tipolitikos ir antiekonomikos įtaką mūsų visuomenėje. Tokia praktika yra MANIPULIACINIO šalies valdymo, bet jokiu būdu ne demokratijos požymis.
Taip, mūsų visuomenė yra už tai, kad LRT būtų nepriklausoma nuo privačių, grupinių, taip pat ir
partinių interesų. Tačiau ši institucija nėra aukščiau Tautos, aukščiau nacionalinių interesų. LRT negali būti nepriklausomas ir jaustis aukščiau suvereno – Tautos. Jeigu jis ignoruoja šią priklausomybės nuo Tautos formą, vengia tarnauti Tautai ir valstybei, jis tampa VIEŠĄJA BLOGYBE.
Esu priverstas paklausti LRT tarybos vadovo – prezidentės deleguoto Žyginto Pečiulio, taip pat tokių įtakingų jos narių kaip Česlovas Juršėnas: ar ne laikas praregėti ir tinkamai paveikti palaimingoje būsenoje užsibuvusius, nuo savo galios apsvaigusius LRT vadovą Audrių Siaurusevičių ir jo grupuotę? Ir priminti – LRT tarybos letarginė būsena irgi yra virtusi viešuoju blogiu. Pradėkite ginti bendrąjį gėrį.
Reikia galvoti apie tai, kaip padėtį taisyti. Vienas variantas -pats A.Siaurusevičius, matydamas, kad jam nesiseka, atsistatydina. Kitas variantas – LRT taryba imasi iniciatyvos ir, gerai išanalizavusi padėtį, taip pat ir finansus, darbo užmokesčio skirtumus tarp įvairių kategorijų darbuotojų, priima atitinkamą sprendimą.
Laikraštis ,,Vakaro žinios”
Nuotraukoje: LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius
Irmanto Sidarevičiaus (,,Respublika”) nuotr.