Po dvidešimties metų, kai buvo priimtas pirmasis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (papildytas 2005-aiais), pernai buvo ,,numarintas“, kad pradėtų naują, kokybiškesnį savo ,,gyvenimą“.
Naujai įkurtos visuomenės informavimo etikos asociacijos narių, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atstovų susirinkime, įvykusiame 2016-ųjų vasario dvidešimt devintąją, buvo priimtas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas.
Apie jį daugelis žiniasklaidos atstovų žino tik bendrais bruožais, todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Fridricho Eberto fondu šalies regionuose rengiamuose seminaruose aptaria ir naująjį, labai svarbų bendruomenės dokumentą.
Naujas Kodeksas ir nauji iššūkiai. Kas (ne)pasikeitė? Taip galima pavadinti Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkės Vaivos Žukienės (nuotraukoje) pranešimą žiniasklaidos atstovų seminare Kaune.
Pasikeitė pavadinimas: vietoje Žurnalistų ir leidėjų kodekso, priimtas Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atitikmuo. Šiame laikmetyje skleidėjai tampa svarbesni už leidėjus, kadangi, vadinamieji „blogeriai“ ar socialiniuose tinkluose rašantys žmonės – daro įtaką viešajai nuomonei, nors jie ir nėra žurnalistai… Naujajame etikos kodekse dabar yra 66 straipsniai, kai senajame jų buvo 75.
– Atsisakyta neaktualių straipsnių, dalis jų – išskaidyti, sukonkretintos formuluotės, bet, žinoma, atsirado naujų reikalavimų“, – akcentavo V.Žukienė. – Pavyzdžiui, jeigu diskusijos ar telefoninio skambučio metu pokalbis įrašinėjamas – pašnekovas turi būti apie tai perspėtas,oficialiai informuotas, tačiau nebeliko įsipareigojimo suderinti galutinį variantą su informacijos suteikusiu asmeniu. Visada būtina naudotis ne mažiau kaip dviem informaciniais šaltiniais.
Išplėstas kodekso straipsnis apie vieną opiausių Lietuvoje problemų – asmens savanorišką pasitraukimą iš gyvenimo. Tai žiniasklaida turi pateikti nedetalizuojant, nes, anot psichologų, vaizdingi aprašymai ar atpasakojimai, paminėtos priemonės bei būdai – skatina kitas savižudybes.
Žiniasklaidos skleidžiama informacija negali būti reklaminio pobūdžio, o antraštės, anonsai, vaizdai turi būti susiję su turiniu ir negali klaidinti vartotojo. Lektorė taip pat išskyrė faktą, kad negali vykdyti žurnalisto pareigų ir būti savivaldybės nariu. Todėl, pavyzdžiui, Kauno ,,Pūko“ radijo ir televizijos savininkui ir Kauno savivaldybės tarybos nariui Kęstučiui Pūkui reikės apsispręsti, ko jis atsisakys. Čia kompromisų negali būti. Tokiu sprendimu siekiama žiniasklaidos skaidrumo, o leidinių savininkai, redaktoriai, žurnalistai – nesupainiotų viešų ir privačių interesų.
„Aukštas griūva – žemas keliasi“ – vaizdžiai kalbėjo Vaiva Žukienė. Žurnalistai, leidėjai ir skleidėjai neturi teisės arogantiškai didžiuotis savo ,,galia“, pateikti klaidinančius faktus, užgauliai rašyti, filmuoti, kalbėti. Reikalavimų yra daug ir jie visi vienodai yra svarbūs. Kiekvienas žiniasklaidos atstovas visada savo darbe turi vadovautis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu. Tie, kurie pažeidžia savireguliacijos dokumento reikalavimus, sulaukia Visuomenės informavimo etikos komisijos sankcijų.
Nuotraukoje: kaunietės žurnalistės (iš kairės) Birutė Mačienė, Ramutė Pečeliūnienė ir Virginija Grigaliūnienė
Publikacijos autorės Eirimės Lukoševičiūtės nuotr.