Su artėjančia Valstybės – Mindaugo karūnavimo diena!
Kuo geriausių dienų ir darbų, vasariškų įspūdžių.
Dalinuosi įspūdžiais iš atlaidų Demeniškėse.
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Dalia Poškienė
Į ašuntuosius tarmių ir šnektų atlaidus Demeniškiuose, Lazdijų rajono Seirijų parapijon šiais metais rašytojas, žurnalistas Romas Sadauskas kvietė kreipiniu „gerasis žmogau…“
Šiemetiniai atlaidai buvo skirti žemėvardžiams, tad gausus būrys kauniečių ir ne tik į atlaidų šventorių, bučiniu pasisveikinę su arkliu Laukiu, sodybos šeimininkams p. Irenai ir Romui įteikė iš pievų ir laukų surinktas ramunes, rugiagėles, kitus žolynus, dėjo į kraitę atvežtas knygas būsimai bibliotekai.
Romo ir Irenos Sadauskų sodyba anksčiau priklausė Sibiran išvežtiems Zinkevičiams. Jų sūnus Jonukas Bestraigiškės miško pakraštyje partizanaudamas žuvo kaimynų išduotas. Daug, oi daug ką mena šio krašto senoliai – ir melioratorių sunaikintą Demeno ežerėlį, ir Dainavos apygardos partizanų štabo sunaikinimo vietą, ir knygnešių kelius, ir seniai primirštus kaimus…
Kaip kalbėjo Romas Sadauskas „Bandžiau surinkti Demeniškių toponimus – kalnelių, pievų, balų, miškelių pavadinimus. Jie negali likti bevardžiai. Pasirodo, kad daugelis mūsų žmonių nežino, kaip juos vadino mūsų seneliai ir tėvai.
Iš visos Lietuvos toliman Demeniškių kaiman sugužėjo rašytojai, bibliotekininkai, Lietuvai pagražinti draugijos nariai, žurnalistai. Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, lydimi Birutės Jonuškaitės-Augustinienės drauge su svečiais iš tolimosios Gruzijos..
Kauniečiai (nuotrauka viršuje) atvyko su folkloro ansambliu „Brydė“ (nuotraukoje apačioje). Teofilės Vozbutienės suburtas ansamblis jau šešiolikti metai džiuginantis savo dainomis, visomis tarmėmis skaitančiais skaitovais atlaiduose puikiai derėjo su Varnėnų kaimo bendruomenės kapela Špokas.
Skambias dainas lydėjo sumanytojo pakviesti svečiai pasidalinti prisiminimais iš gimtų vietų, pasakojimais apie upes, upelius, ežerus ežerėlius, kelius, takelius. Šią šventės dalį vedė Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, kilusi iš šio krašto Dr. Asta Leskauskaitė.(Nuotraukoje: Kauniečio rašytojo ir žurnalisto Laimonjo Inio naują knygą pristato KUMA narė Vilma Urniežiūtė)
Demeniškiai šias metais įsirašė ir į Bibliotekų metus. Atidaryta Meilės biblioteka. Gausią rašytojo biblioteką papildė dovanotos knygos. O knygos kaimo žmogui reikalingos po darbų., po rūpesčių sielos atgaivai. Prie šio sumanymo prisidėjo Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka, jos direktorius Petras Zurlys, Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius, rašytojas Juozas Šikšnelis.
Skambėjo meilės lyrika, atversta Povilo Ventos Kuprio knyga „Pirmasis saulės spindulys“. Apie knygas kalbėjo kraštotyrininkas, knygų serijos „Kūrėjų pėdsakais“ autorius, Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatas Benjaminas Kondrotas.
Iš šio krašto kilę ir garsūs bibliotekininkai. Jaudinantį laišką atsiuntė seniausioje JAV federalinėje kultūros įstaigoje – Kongreso bibliotekoje dirbanti Lina Žilionyte, Mikuco Juozaus anūkė:
„Gerbiami Irena ir Romai Sadauskai, mieli šios šventės dalyviai,
Nors rašau šį laišką iš toli – vasaros miglose paskendusio Vašingtono – siela ir širdimi esu su Jumis.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad Demeniškiai taps vieta susiejimu, i kuriuos suvažiuos žmonės iš įvairiausiu Lietuvos kampeliu. Ir kas galėjo nuspėti, kad šios sodybos šeimininkai sugebės sugražinti mus į jaunystės dienas, kuomet Demeniškiai rodėsi buvo gražiausia vieta pasaulyje. O jeigu buvo lemta išgyventi ir pirmąja meilę, tai tuomet rodės, kad ir visas pasaulis sukosi apie Demeniškius, o jų centru buvo mėlyna Demeno akis.
Mano širdis suspurdo lyg paukštis prieš skrydį, kai Romas pasakė, kokia tematika vyraus šios vasaros Demeniškių atlaiduose. Bandau įsivaizduoti, kaip atrodys kaimas tokią dieną: ar jausis tas gegužiniu šurmulys, koks būdavo mano vaikystes metais? Ar skubės žmones į šią šventę? Ar švytės jų sudvasinti veidai paslaptinga šviesa?
Esu svajotoja, bet esu ir realiste. Vaizduotė atkuria Zinkevičių sodyba ir jos naujus gyventojus. Matau ir viena po kito atvažiuojančius automobilius. Gaila, kad dėl kelio tolumo negaliu dalyvauti šioje šventėje. Nors dirbu Kongreso Bibliotekoje, Vašingtone, kuri taip pat garsi įvairiais renginiais, jaučiu, kad būtų kur kas mieliau pabūti tarp savų žmonių, pajusti jų tylų džiaugsmą, sugrįžti nors trumpam į kaimą. Kongreso biblioteka yra mano dvasinio pasaulio puoselėtoja, artima ir miela vieta. Bet ji yra didelė tikrąja šio žodžio prasme. Ji yra pasaulio žinių lopšys, kurio neišsenkama gyli pajunti beveik kiekvienoje parodoje, paskaitoje arba koncerte. Tačiau subtilumu, artumu ir šiluma jos renginiu nepakeis Romo Sadausko biblioteka, jo nuostabi idėja nubraukti laiko dulkes nuo užsigulėjusių knygų ir paskaityti meilės eiles. Visais laikais meilės lyrika bet kurioje tautoje arba civilizacijoje užėmė ypatingą vietą ir šiandien stebina skaitytojus savo nuostabiais posmais. Bet tikriausiai ji subtiliausiai liejasi iš dzūkų širdies. Dzūkijos žemė nelepino savo sūnų ir dukrų derlingumu, tačiau ji išaugino daug poetų, kurių eiles šiandien atkartos Demeniškių pušynai ir laukai.
Mieli tautiečiai, mieli kaimynai, dėdės ir tetos, tebūna ši diena Jums ypatinga, tesuartina jus visus meilės posmai ir šeimininkų svetingumas.
Iš tolimo Vašingtono linkiu Jums kuo geriausios nuotaikos!
O kad nuotaika tikrai būtu gera, gal prisiminkime daina, kuri išliko mano atminty iš vaikystes laikų, kai kaimo merginos dainuodavo vasaros vakarais“
Su didžiuliu jauduliu kalbėjo Albino Andrulionio – erudito, plačių interesų žmogaus: poeto, rašytojo, vertėjo, bibliotekininko, mokytojo, Lazdijų bibliotekos įkūrėjo dukra pedagogė Jūratė Voloskevičienė.
Apie knygos reikšmę žmogaus gyvenime, apie žmones, kuriančius gėrį ir grožį, apie reikšmingus lietuvių darbus ir jų įprasminimą pasaulyje kalbėjo svečias iš JAV Edvinas Giedrimas, kuriantis enciklopediją „Lietuvai ir pasauliui“.
Ir dar vienas išskirtinis atlaidų akcentas:
,,Deklaracija dėl Demeniškių kaimo skelbimo 2016 metų Lietuvos krašto kultūros užkampiu”:
,,Deklaracija dėl Demeniškių kaimo skelbimo 2016 metų Lietuvos krašto kultūros užkampiu”:
,,Mes, aštuntųjų Tarmių ir šnektų atlaidų dalyviai, čia susirinkę iš daugelio Lietuvos kampų ir kampelių, radome reikalą, tikslą ir prasmę, kad Demeniškiai būtų paskelbti 2016, t. y. šių metų, Lietuvos kultūros užkampiu.
Nėra ko slėpti, tad tenka su dėkingumu pripažinti, jog dingstį šiam kukliam žingsniui ar gestui davė Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Lyg ir pažadėjęs pernai dalyvauti septintuosiuose Demeniškių atlaiduose, likus kelioms dienoms iki jų, Ministras pranešė, jog į Demeniškius atvažiuoti negalės, nes Jam tenka vykti Žagarėn, kuri skelbiasi kultūros sostine…
Kur jau ten mums iki Žagarės! Vien žagarvyšnių bei žagarvynio ten daugiau, negu Demeniškiuose, nors rugių, kvietrugių ir kvietruginės – kažin?
Taigi, mūsų kaimelis nesiveržia į Sostines, bet galėtų paliudyti, kad ir Užkampyje įmanoma kultūringai gyventi.
Nėra ko slėpti, tad tenka su dėkingumu pripažinti, jog dingstį šiam kukliam žingsniui ar gestui davė Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Lyg ir pažadėjęs pernai dalyvauti septintuosiuose Demeniškių atlaiduose, likus kelioms dienoms iki jų, Ministras pranešė, jog į Demeniškius atvažiuoti negalės, nes Jam tenka vykti Žagarėn, kuri skelbiasi kultūros sostine…
Kur jau ten mums iki Žagarės! Vien žagarvyšnių bei žagarvynio ten daugiau, negu Demeniškiuose, nors rugių, kvietrugių ir kvietruginės – kažin?
Taigi, mūsų kaimelis nesiveržia į Sostines, bet galėtų paliudyti, kad ir Užkampyje įmanoma kultūringai gyventi.
Šiaip ar taip niekur kitur nevyksta tokie arba panašūs atlaidai, kai į juos susirinkusiems atleidžiamos visos nuodėmės, – tiesa, išskyrus gimtosios tarmės užmiršimą!Šiaip ar taip ne apie kiekvieną kaimelį išleistos keturios knygos, sukurtos dvi dainos ir dvi TV laidos bei dokumentinis filmas…
Šiaip ar taip niekur kitur, net Žagarėje, nerasite Nežinomojo poeto kapo arba galerijos „Tvartas“…
Šiaip ar taip ką tik atidaryta galbūt vienintelė pasaulyje Meilės biblioteka ne bloga apie šį kuklų jotvingišką užkampėlį byloja…
Deklaracijai pritariančių aštuntųjų atlaidų dalyvių parašai, padėti Demeniškiuose 2016 metų liepos 2 dieną nuo 11 valandos iki sutemų. Pasirašo tik tie, kam nuodėmės jau atleistos“
(Nuotraukoje: Kalba Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis)
Ši deklaracija buvo perskaityta ir LRT radijo laidoje, kurią vedė etnologė Gražina Kadžytė. Per Lietuvą nuskriejo žinia apie knygą, žodį, žmogų, per Demeniškių kaimo keliukus nudulkėjo išvažiuojančių svečių ratai, per grūdą brandinančius javų laukus, per žydinčias pievas pargrįžome, kupini įspūdžių, pasidaliję mintimis, darbais, paskanavę Demeniškių seniūnės parūpintų „dzūkiškų bandų“.
Grįžome su tikėjimu ir viltimi, kad ir kitais metais į Demeniškių atlaidus iš tolimiausių Lietuvos kampelių susirinks poetautojai, žurnalistai, Lietuvai pagražinti draugijos nariai, kad biblioteka pasipildys naujomis knygomis, kad pagaliau bus įsteigta Dainavos dainiaus V.Krėvės premija.
Publikacijos autorės Dalios Poškienės nuotr.
