Kas svarbiausia, vystant interneto žiniasklaidą, ir kaip šioje srityje šiandien dirba didžiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės, o kaip – mūsų internetinės žiniasklaidos portalai? Į ką vieni ir kiti kreipia didžiausią dėmesį? Tokie buvo pranešėjos aptarinėjami klausimai LŽS surengtame seminare Kaune.
Tiek pasaulio, tiek lietuviškų internetinės žiniasklaidos portalų vystymo tendencijos, anot Aaistės Žilinskienės, sutampa. „Niekuo mes neatsiliekame nuo pasaulio šioje srityje, o kai kuriais atžvilgiais netgi esame unikalūs“, – šyptelėjo pranešėja.
Ji papasakojo, kas šiandien mums yra svarbiausia, kalbant „iš žurnalistinio taško“.
Interneto technologijų pranašumai
Interneto naujienų portalų misija yra lygiai tokia pati, kaip ir tradicinėje medijoje, ji niekuo nesiskiria. Tikslas – informuoti, analizuoti, suteikti visuomenei tam tikros informacijos svarbiomis temomis, kad žmonės galėtų praplėsti savo akiratį ir žinoti, girdėti, matyti, kas aplink vyksta.
Vienintelis internetinės žiniasklaidos skirtumas nuo tradicinės medijos, anot pranešėjos, yra interneto technologijos.
„Visi išskirtinumai ir privalumai, kurie suteikiami internetinei žiniasklaidai, tai yra naujienų portalams, yra suteikiami interneto kaip tokio, raiškos, prie kurios mes prisijungiame ir kurią mes matome“, – akcentavo A. Žilinskienė.
Žurnalistų seminare Kaune pranešėja išskyrė kelias svarbiausias interneto savybes, kurios iš principo keičia informacijos pateikimą internete. Tai interaktyvumas, daugialypiškumo formos, operatyvumas, formato lankstumas.
Apie interaktyvumą
Svarbiausia savybė yra interaktyvumas. Tai galimybė dalyvauti informacijos sklaidos procese, reaguoti į informaciją. Tai yra grįžtamasis ryšys, gyvas judėjimas, nes suteikiama galimybė „gyvai“ dalyvauti procese kiekvienam žmogui.
Interaktyvumas yra interneto technologijos savybė, ir, vystydamas savo žiniasklaidos priemonę internete ar ten teikdamas „produktą“ – straipsnį, garso ar vaizdo įrašą – negali į šią savybę nekreipti dėmesio. Tu turi žinoti, kad galimybė dalyvauti, reaguoti internete suteikiama kiekvienam žmogui. Skaityti internete – vadinasi, kažką veikti, nuolatos judėti – vertinti, balsuoti, komentuoti ir pan. Tuo pagrįsti visi internetiniai leidiniai. To turi nepamiršti ir internetinė žiniasklaidos priemonė, joje dirbantis žurnalistas: tradicinį kūrinį būtina papildyti galimybėmis, kad skaitytojas galėtų reaguoti į pateikiamą informaciją.
Pati paprasčiausia, gerai visiems žinoma tokio reagavimo forma yra internetiniai komentarai. Gyvai vykstantis komentatorių forumas papildo informaciją, o kartu – ir žurnalisto tekstą. Komentarai – pagrindinis skirtumas tarp tradicinių medijų ir interneto žiniasklaidos, nes internete tekstas yra daug pilnesnis: pateikiamas ne tik žurnalisto parašytas kūrinys, bet ir skaitytojų atsiliepimai, nuomonės, interpretacijos, neretai – ir papildomi faktai, papildoma informacija. Visa tai leidžia į pateikiamą informaciją geriau įsigilinti, daugiau apie tai, kas parašyta, sužinoti.
Interaktyvumo galimybė ir ta, kad galima perkomentavimo forma. Tam pakanka „gyvo forumo“. Talpinamas straipsnis, o šalia – gyva diskusija, gyva skaitytojų reakcija. Todėl šiandien, anot pranešėjos, keista girdėti pasvarstymus, esą internete nereikėtų leisti komentuoti, ar prie tam tikrų temų nereikėtų leisti komentuoti. Juk iš principo tokia pozicija kertasi su pačia interneto prigimtimi. Sunku esą net neįsivaizduoti, kaip gali būti iš žmogaus atimta galimybė reaguoti į pateikiamą informaciją, gyvai dalyvauti ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį. Juk tuomet liktų neišnaudotas esminis internetinės žiniasklaidos privalumas!
Interaktyvumas yra ne tik skaitytojų atsiliepimai. Tai viskas, kas papildo tekstą: ir įvairiausi balsavimai, įvairiausi su tekstu susieti klausimai. Pavyzdžiui, žurnalistas parašo tekstą, o šalia pateikiamas iš to teksto turinio kylantis klausimas – kaip jūs reaguotumėte, ar pritariate, ką manote?.. Skaitytojas tokiu klausimu iškart verčiamas reaguoti į straipsnį, o tuo siekiama, kad skaitytojas straipsnį ne tik perskaitytų, bet ir išreikštų savo nuomonę. Tai dar vienas interaktyvumo papildinys, žurnalistui užkraunantis papildomą pareigą – ieškoti skaitytojo atliepimo, raginti jį dalyvauti tame procese.
Labai populiarus (tai socialinių medijų, tokių kaip feisbuko, tviterio ir kitų įtaka) šiandien yra mygtukų „patinka“ ar „nepatinka“ įvedimas internetiniuose žiniasklaidos portaluose. Nuo tokių paspaudimų labai priklauso ir skaitomumas. Tarkime, jei yra daug teigiamai vertinančių straipsnį paspaudimų, bus daugiau susidominčių šiuo tekstu. Kol kas sunku suvokti, pagal ką žmonės vertina vieną ar kitą straipsnį – ar kokia forma jis parašytas, ar kaip istorija išrutuliota, ar atsižvelgiama į temos aktualumą… Vis dėlto jei daugeliui žmonių tekstas patiko, jo skaitomumas gali labai stipriai išaugti.
Jei kalbama apie naujus įrašus, naujas dainas, naujas knygas, vaizdo klipus ir panašiai, interaktyvumo dėka užtikrinama galimybė parsisiųsti dainą ar tam tikrame atsidarytame lauke gyvai peržiūrėti vaizdo medžiagą. Tai tarsi įsipareigojama, kad žmogus gautų iš karto pilną vaizdą. Šiandien tarp portalų vyksta didelė konkurencija, nes visi stengiasi gauti išskirtinę teisę pateikti skaitytojui/vartotojui aprašomą naują kūrinį ar jo dalį, pamatyti vaizdo klipą ar parsisiųsti knygą, filmą ir panašiai. Tuo tarpu žurnalistui dėl to atsiranda papildomų darbų, nes reikia ne tik aprašyti, bet ir susitarti su atlikėju, kad tą kūrinį konkrečiam žiniasklaidos kanalui pateiktų, kad būtų sudaryta galimybė skaitytojui/vartotojui su naujiena susipažinti.
Interaktyvumo nauda juntama ir kalbant apie tam tikrus kitus dalykus, pavyzdžiui, rašant ekonominėmis temomis. Tarkime, rašant apie šalies biudžeto formavimą, galima gyvai pateikti įvairias skaičiuokles ar atitinkamus laukus, kuriuose žmogus pats gali „pažaisti“ biudžeto formavimą… Interaktyvumas leidžia žmonėms paprastai ir greitai susipažinti su valiutų kursais, persikonvertuoti valiutas, palyginti jų vertes ir t. t.
Dar vienas labai svarbus interaktyvumo privalumas yra žemėlapiai. Jei kažkas įvyko, nesvarbu, Lietuvoje ar užsienyje, pateikiamas interaktyvus žemėlapis, kad skaitytojas geriau suvoktų ir suprastų, kur yra įvykio vieta. Žemėlapį galima pasididinti, vadinasi, viską iki smulkmenų išsiaiškinti, ištyrinėti. Užsienio internetinės žiniasklaidos kanalai, anot pranešėjos, žemėlapius pateikia beveik prie visų publikuojamų straipsnių, ten jie – labai patrauklūs, grafiški. Lietuvoje žemėlapiai prie internetinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų tekstų kol kas yra retenybė (nes reikalauja papildomų resursų), bet to link jau einama.
Taigi interaktyvumas, kaip akcentavo pranešėja, šiandien yra neatsiejama žurnalisto darbo dalis.
Apie tekstų daugialypiškumąInternete susijungia viskas – ir vaizdas, ir garsas, ir tekstas. Žurnalistas šiandien turi būti universalus: mokėti ir rašyti, ir fotografuoti, ir filmuoti. Jis šiandien (kartu su redaktoriumi) sprendžia ne tik ką rašyti, kokios temos imtis, bet ir kokia forma tą informaciją vartotojui pateikti. Tai žurnalistui – papildomas iššūkis, nes tenka galvoti, ar reikės vaizdo medžiagos, ar nereikės; ar reikės nuotraukų galerijos, ar galima apsieiti be jos; o gal reikės ir vieno, ir kito, ir net garso įrašo. Esant renginyje, gali tekti bet kuriuo metu savo misiją pakeisti. Tarkime, renginio dalyvis pradeda ką nors įspūdingo kalbėti. Arba įvyksta kas nors netikėta. Žurnalistas privalo greitai susijungti visus prietaisus, būti tam iš anksto pasiruošęs. Todėl šiandien pagrindinis žurnalisto įrankis yra išmanusis telefonas, kuris labai gerai fotografuoja, kokybiškai filmuoja, įrašinėja ir t. t.
Yra netgi įpareigojimas kuo plačiau išnaudoti šių darbo įrankių multifunkcijas. Pavyzdžiui, neblaivaus funkcionieriaus atsakymus, kuriuos jis žurnalistui išveblena, skaitytojui daug įdomiau išgirsti, nei perskaityti. Beje, internete raiškos kokybė gali būti prastesnė, kokybės ten nelabai reikalaujama – svarbiau pats turinys, pats fakto (vaizdu ar garsu) pateikimas. Turiniui fiksuoti pakanka žurnalisto gebėjimų – nebūtinos profesionalaus fotografo paslaugos, todėl vaizdo, garso ir teksto suderinamumas šiandieninėje internetinėje žiniasklaidoje yra neišvengiamas.
Apie vizualizaciją
Kitas svarbus dalykas šiandienėje internetinėje žiniasklaidoje yra produkto patrauklus pateikimas vizualine prasme. Kompiuteris juk yra ekranas, ir seniai įrodyta, kad ekrane žmonėms yra daug lengviau vaizdiškai priimti informaciją.
Prieš daug metų pagrindiniame šalies naujienų portale nuotrauka buvo iliustruojama viena naujiena – daugiausia mirgėdavo antraštės ir tekstai. Vėliau nuotraukos buvo pradėtos dėti prie daugumos tekstų. Šiandien kiekviena, net smulkiausia, menkiausios vizualinės reikšmės žinia iliustruojama nuotraukomis, neretai – net ir nuotraukų galerijomis. Nes vaizdas žmogų labiau pritraukia, labiau įtikina. Neiliustruotas tekstas šiandien skaitytoją gali pritraukti nebent tuo atveju, jei pateikiama naujiena – labai stipri, ypatinga, įdomi.
Apie nuorodas
Internete yra galimybė pateikiamą informaciją tikslinti nuorodų pagalba. Jei spaudoje turime istorijos priešistorės pateikimą (prirašoma papildomų pastraipų apie tai, kas vyko anksčiau), internete viskas tikslinama nuorodų pagalba. To dėka sutraukiamas tekstas, o trumpesnis tekstas, kaip žinia, yra patrauklesnis, lengviau priimamas (apsieinama be „paklodžių“), kartu naudingesnis ir pačiam portalui (sugeneruoja daugiau internetinio leidinio puslapių atvertimų), be to, skaitytojas įpranta pateikiamą informaciją priimti būtent tokiu būdu, kaip ji yra sustruktūruota tame tinklalapyje.
Tiesa, Lietuvoje susiklosčiusi tradicija, kad visi internetiniai naujienų portalai skaitytojus nukreipia tik į savo tinklalapį, jokiu būdu ne į konkurento! O, pavyzdžiui, rusų internetinėje žiniasklaidoje tradicijos yra kiek kitokios – ten pateikiamos nuorodos ir į konkurentų tinklalapius. Svarbiausia, kad juose būtų kokios nors informacijos apie pirminiame portale publikuojamus įvykius, pateikiamus faktus ir pan.
Taigi internetinės žiniasklaidos portaluose informacijos tikslinimas nuorodų pagalba, anot pranešėjos, yra labai svarbus ir reikalingas. Taip pat labai svarbu formuoti su aprašoma tema susijusių straipsnių istoriją – nurodant straipsnius, kuriuose viena ar kita tematika buvo rašyta anksčiau. Juk jei žmogus susidomėjo šiandien aprašoma tema ir nori į ją pasigilinti, tokią galimybę jam būtina sudaryti. Žinoma, tai įmanoma tik tuo atveju, jei portalas yra sukaupęs straipsnių archyvą. Pradedančiam internetinės žiniasklaidos leidiniui tą padaryti būtų neįmanoma. Tokiais atvejais paprastai pateikiamos nuorodos į oficialius tinklalapius (ministerijų, teismų ir kt.). Savo portale talpinti iš kito internetinio leidinio nukopijuotą tekstą yra pažeidimas, tuo tarpu pateikti nuorodas į kitus portalus nedraudžiama.
Apie formato lankstumą
Internetinės žiniasklaidos privalumas atsiskleidžia ir formato lankstume. Nėra ribos, kiek žurnalistas turi parašyti puslapių, kiek vietos turi užimti vienas ar kitas tekstas, pateikiamos nuotraukos. Rašai tiek, kiek turi informacijos, aišku, atsirinkdamas, kas skaitytojui yra svarbu. Juk kartais vos vienas sakinys gali būti labai reikšmingas ir geba sugeneruoti tokį patį skaitomumą, kaip ir ilgas, analitinis, svarbią temą narpliojantis tekstas.
Kadangi internete labai svarbu naujienas pateikti kiek įmanoma greičiau (realiu laiku, vos tik įvykis įvyko), didžiausia našta vėlgi gula ant žurnalisto pečių. Siekiant tenkinti skaitytojo žingeidumą, pateiktas tekstas visada yra pildomas (kartais – plačiau, kartais – pridedant bent po sakinį, priklausomai nuo to, kiek naujos informacijos gaunama), be to, skaitytojas nuolat informuojamas, kad bus pildoma ir toliau. Tiesa, atnaujinta informacija turi būti pažymima (pagal galiojančias žymėjimo taisykles), kad žmogus susiorientuotų laike, kad suprastų, kokio šviežumo naujieną skaito.
Šiandien dar yra nemažai regioninių portalų, kurie informaciją pateikia dienomis, o kartais ir dar rečiau. Tokie dalykai menkina portalo populiarumą, nes interneto vartotojas nori matyti naujausias žnias.
Yra keli naujienų aprašymo modeliai. Vienu atveju pateikiama naujienos publikavimo data, valanda, o, pavyzdžiui, užsienio žiniasklaidos grandas CNN praneša naujienos publikavimą ar teksto papildymą netgi minučių tikslumu – pateikta prieš 1, 2, 5, 7 minutes…
Apie gyvą raportavimą
Lietuvoje tai kol kas naujiena (nes reikalauja papildomų resursų), tačiau užsienio internetinėje žiniasklaidoje – kasdienybė. Tai gyvas, nuolatinis raportavimas iš įvykio vietos. Tai yra tam tikra informacijos pateikimo realiu laiku forma, kai reporteris vyksta į įvykį ir ten gyvai, dienoraštiniu stiliumi renka visą skaitytojui galinčią būti įdomią informaciją. Dažniausiai toks būdas yra naudojamas publikuojant straipsnius, kuriuose aprašomi tuo metu vykstantys išskirtiniai įvykiai – svarbių sporto varžybų transliacijos, žymių žmonių vestuvės, ypatingi teismo procesai, komisijų posėdžiai ir pan., kai skaitytojui svarbu, kaip vyksta procesas „nuo – iki“.
Tai jau ne vieno žurnalisto darbas – paprastai dirba visa komanda (todėl – daugiau išlaidų, todėl Lietuvoje ir nelabai vystoma). Tuo pat metu šalia publikuojamos medžiagos dar gali būti pateikiama informacija iš oficialių puslapių ar socialinių tinklų – ką apie tą įvykį kalba kiti žmonės, kaip aprašomą procesą vertina oficiali įstaiga ir pan. Kitaip sakant, fiksuojamas laikas ir – kas tą ar kitą minutę aprašomoje temoje vyksta svarbiausia.
Lietuvoje toks informacijos pateikimo internetinėje žiniasklaidoje būdas galimas nebent įvykus didelei katastrofai, skaudžiai rezonansinei nelaimei ar pateikiamą medžiagą susiejant su išskirtiniais įvykiais užsienyje.
Užsienio internetinėje žniasklaidoje plačiai naudojama ir informacija, kai žurnalistas aprašo, kaip jam sekėsi rinkti duomenis tekstui, kaip prisikalbino žmones pareikšti nuomonę ir t. t., tai yra kai pateikiama tai, kas nesudėta į tekstą. Tai vadinamieji medžiagos rinkimo užkulisiai, kurie skaitytojui yra tikrai labai įdomūs. Lietuvoje to, deja, nėra.
Apie žanrinę kaitąDžiugu konstatuoti, kad atgimsta tam tikri internetiniai žanrai – komentarai, apžvalgos. Anot pranešėjos, vienas portalas jau turi daug samdomų autorių, kurie rašo apžvalgas, komentarus. Juntama stipri konkurencija tarp portalų, kurio portalo autoriai yra autoritetingesni tiek pagal vardo žinomumą, tiek pagal įžvalgas; kuris autorius labiau reprezentuojamas, dažniau cituojamas, komentuojamas.
Dar vienas viltingas pastebėjimas tas, kad atgimsta tiriamoji žurnalistika. Ilgą laiką tam nebuvo nei laiko, nei resursų – pasirodydavo pavieniai darbai. Šiandien atsiranda „Delfi tyrimas“, stipri tyrėjų komanda dirba „15min.lt“ portale. Ieškoma išskirtinių temų, atskleidžiant sistemines negeroves, padarytas dideles žalas ir pan. Orientavimasis į tiriamąją žurnalistiką lietuviškojoje internetinėje žiniasklaidoje yra palyginti šviežias reiškinys, todėl kol kas sudėtinga nuspėti, kur link jis ateityje pasuks, į ką išvirs, kiek ilgai gyvuos. Bet kad tam telkiamos pajėgos, žinoma, labai džiugina.
Apie socialinių tinklų įtaką
Labai svarbus reiškinys, darantis didelę įtaką internetinei žiniasklaidai, yra socialiniai tinklai ir augantis jų populiarumas. Šiandien internete vien feisbuko socialiniame tinkle lietuviškos auditorijos yra skaičiuojama per milijoną profilių. Tai labai didelis kiekis, akivaizdu, kad žmonės vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Ištirta, kad skaitytojų srautas į naujienų portalus per socialinius tinklus yra labai didelis: pamatę socialiniame tinkle pateikiamą vieno ar kito žiniasklaidos internetinio portal naujieną, žmonės paprastai „įeina“ į tą portalą, kad apie dominantį faktą sužinotų plačiau. Todėl socialiniai tinklai neabejotinai yra laikytini stipriu ir svarbiu žaidėju interneto rinkoje. Būtent dėl didžiulio populiarumo ir gausios auditorijos visos žiniasklaidos priemonės socialiniuose tinkluose stengiasi turėti savo profilius.
Apie naują tendenciją
Pranešėja atskleidė įdomią naujieną, esą neseniai feisbukas pasirašė sutartį su devyniais didžiausiais, žinomiausiais pasaulio žiniasklaidos kanalais, kurie dalį savo turinio atiduos specialiai feisbukui: dalį naujienų pirmiausia atiduos publikuoti feisbukui, o tik vėliau pas patalpins savo portale. Tai yra tarsi „barteriniai mainai“, nes socialinis tinklas su portalais dalinsis pajamomis (jos bus gaunamos už reklamą erdvėje, kurioje bus publikuojamos portalo pateiktos naujienos). Skeptikai tuo nepatenkinti, nes įsitikinę, kad bendradarbiavimas su socialinėmis medijomis nėra gera internetinės žiniasklaidos tendencija, tačiau kiti tam visapusiškai pritaria.
Jei šis socialinio tinkle ir internetinės žiniasklaidos portal sumanymas pasiteisins, panašų modelį greitai išvysime ir Lietuvoje.
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.