Pirmiausia 2013-ųjų lapkričio 28-ąją UAB ,,Respublika“ leidinių grupės laikraštyje ,,Vakaro žinios“ buvo išspausdinta žinutė – anonsas ,,Begalvis redaktorius“, kurioje teigiama: (…) ,,faktai byloja liūdną tiesą: „Lietuvos ryto” bosas pametė galvą. Svarbiausia dėl ko – kažkokios mergiotės. Kartu su galva pametė sūnų, žmoną, laikraščio akcijų kontrolinį paketą. (…) Ką apie savo pamestą šeimos galvą mano artimieji – skaitykite artimiausiuose numeriuose. Pirmasis charakterizuoti savo gimdytoją savanoriškai pasisiūlė atžalėlė. Užsiminęs apie tėvo išvogtus milijonus, Joniukas įsipareigojo iškloti visą teisybę po to, kai parūkys.“
Po tokios įžangos ,,Vakaro žinios“ pateikė net kelis interviu su laikraščio ,,Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus Gedvydo Vainausku sūnumi Jonu apie tėvą ir jų tarpusavio santykius, asmeninį gyvenimą, redakciją, žurnalistiką, krepšinį… Kodėl toks išskirtinis dėmesys? Tai paaiškėjo iš gruodžio antrosios ,,Vakaro žinių“ publikacijos ,,Tėvas ir sūnus (ir Liuminata)“, kurios autorė Eglė Piekienė vienoje pastraipoje rašo:
,,(…) iš pradžių ir pasiteiravau savo pašnekovo, Jono Vainausko, įtakingiausio Lietuvos leidėjo sūnaus, kaip jis pats vertina savo gimdytojo paruoštą produkciją, „Lryto” TV paruoštą siužetą, kuriame ne tik aš, bet ir mano kolegos be jokių argumentų, be jokios motyvacijos buvome išvadinti pačiais šlykščiausiais ir vulgariausiais žodžiais, kurie nublanksta net prieš Šustausko kelnių „turinį”.
Deja, paaiškėjo, kad mano pašnekovas tų šlykštynių siužeto nematė. Todėl Vainausko sūnaus vaikiškas palinkėjimas, kad „ši konfliktinė situacija kuo greičiau baigtųsi ir pereitų į konstruktyvų tarpusavio santykių normalizavimą bei žurnalistinės etikos taisyklių paisymą, nes konflikto eskalavimas labiausiai kenkia šeimos nariams, vaikams ir artimiausiams bičiuliams”- nuskambėjo gana naiviai. Atrodė kaip iš mėnulio iškritęs: juk fekalijomis Vainausko žiurkiukai aptaškė ne tik kolegas iš „Respublikos” leidinių grupės, bet ir redakcijos viešnią, Seimo pirmininkę, ir visus iki vieno bent kiek iškilesnius Lietuvos žmones.
Todėl neiškenčiau nepasiteiravusi tiesiai šviesiai: „Kodėl toks solidus kadaise „Lietuvos rytas” nusirito iki išvietės lygio? Negi viskas tik dėl nesveikos konkurencijos?! Ar čia slypi kažkas daugiau?”
Vainauskas Jonas trumpam sutriko, bet po to palengva ėmė dėlioti savo mintis: „Man sunku pasakyti, kodėl toks reportažas pasirodė „Lietuvos ryto“ tinklalapyje. Aš pačio jo tikrai nemačiau, bet, kiek suprantu, jis buvo pakankamai įžeidžiančio pobūdžio. Turint omenyje, kokio didumo yra „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos aparatas, tai tikrai galėjo įvykti ir be vyriausiojo redaktoriaus, mano tėvo Gedvydo Vainausko, žinios. Ir dabartinis „Vakaro žinių“ atsakas yra iš tikrųjų šiurkštus, kenkiantis ir mūsų gražiems dalykiškiems santykiams, ir mūsų šeimų bendravimui, kuris tikrai yra labai šiltas.“
Vadinasi, po kelerių metų paliaubos tarp ,,Respublikos“ (Vitas Tomkus) ir ,,Lietuvos ryto“ (Gedvydas Vainauskas) paliaubos baigėsi ir prasidėjo laikraštinis plius internetinis ,,karas“. Tiesa, kol kas puola tik viena pusė. Tačiau kol kita tyli – į ,,mūšį“ įtraukiamas Jonas Vainauskas. Beje, pagal profesiją žurnalistas, krepšinio vadybininkas…
J.Vainausko garbei reikia pasakyti, kad jis nuoširdžiai, ramiai ir dalykiškai atsakė į ,,Vakaro žinių“ klausimus, pagarbiai atsiliepė apie savo tėvą ir dviejų leidinių savininkų tarpusavio santykius. Šiandien, gruodžio 5-ąją laikraštis baigė išskirtinį interviu su Jonu Vainausku. Pateikiame nedidelę ištrauką…
,,Klausimas: Kaip į konfliktus reaguodavo Jūsų tėvas?
Atsakymas: Žinot, aš manau, kad jaudinosi… ir tai, kad tie konfliktai būdavo eskaluojami ir vienas, ir kitas leidėjas galbūt buvo veikiami tų žmonių, kuriems tie konfliktai tarp „Respublikos” ir „Lietuvos ryto” buvo naudingi. Aš manau, kad pastaruoju metu konkurencija buvo tikrai sveika, ir kad toks mažas nesusipratimas užvirė, sukurstė tokią neapykantos bangą. Man labai gaila, aš tikiuosi, kad tikrai viskas nurims ir daugiau mums nereikės spręsti tarpusavio santykių ir bus galima kiekvienam iš leidėjų dirbti savo tiesioginį darbą.
Klausimas: Sakote, mažas nesusipratimas. Kovoti tarpusavyje gali du leidėjai, bet šį kartą buvo gan negražiai kalbama apie kolegas, kurie yra niekuo dėti. Mus tai labiausiai žeidžia. Ar tai yra normalu?
Atsakymas: Aš manau, kad geriau to nebūtų buvę. Ir aš suprantu, kad ponas Tomkus sureagavo aštriai. Aš manau, kad ta reakcija buvo gana stipri. Vienas konflikto epizodas sukūrė kitą konfliktinį epizodą. Aš manau, kad atėjo laikas kažkaip ir vienai, ir kitai pusei galbūt sudėti ginklus ir pasišnekėti. Nes nemanau, kad „Lietuvos ryto” žurnalistai kažkaip sąmoningai norėjo įžeisti „Respublikos” žurnalistus. Aš nemanau, kad vienas leidėjas norėjo pažeminti kitą. O tai, koks buvo „Respublikos” atsakas, tai buvo akivaizdus pažeminimas mano tėvo. Aš manau, kad reakcija šiek tiek per stipri. Kokia jinai bebūtų, žiūrėkime į artimiausią perspektyvą. Tai yra nenaudinga nei vieniems, nei kitiems.”
Teisingi Jono Vainausko žodžiai. Juo labiau, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 59 straipsnis skelbia:
,,Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, leidėjas, skelbdamas kritinius kūrinius, neturi suvedinėti asmeninių sąskaitų.”
Įdomu, koks bus UAB ,,Lietuvos rytas” vieno iš savininkų ir vyr. redaktoriaus Gedvydo Vainausko atsakomasis žingsnis? Kad tik ,,kovon” nebūtų įtraukta spauda, internetas ir televizija…