Lygiai prieš aštuoniasdešimt metų lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas „Lituanica“ – sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną, bet 1933-ųjų liepą neaiškiomis aplinkybėmis sudužo, kai iki Kauno beliko mažiau kaip dešimtadalis kelio…
Lygiai prieš penkerius metus Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, kaunietis operatorius ir režisierius Stasys Dargis kartu su Lietuvos aviacijos muziejaus moksliniu bendradarbiu Jonu Čepu sukūrė dokumentinį filmą “LITUANIKOS” DIDVYRIAI AMŽINAI GYVI. 1933-2008” (jį galima pažiūrėti mūsų svetainės skyrelyje ,,Filmai”).
Dokumentinėje juostoje buvo pateikta naujų faktų apie S.Dariaus ir S.Girėno skrydį per Atlantą, artimieji prisiminė bebaimių lakūnų gyvenimo ir pasiruošimo skrydžiui epizodus. Buvęs Kauno Jablonskio vidurinės mokyklos mokytojas, dabar Obelių istorijos muziejaus vedėjas Andrius Dručkis pasakojo, kaip išsaugojo medinius ir bronzinius Atlanto nugalėtojų karstus, kuriuos sovietinė valdžia bandė sunaikinti. Archyviniai kino kadrai ir nuotraukos – iš Vytauto Didžiojo karo ir Lietuvos aviacijos muziejų kolekcijos.
Du kauniečiai – kūrybingi, darbštūs ir užsispyrę dokumentinų filmų kūrėjai J.Čepas (scenarijus) ir S.Dargis (operatorius ir režisierius) bebaimių lakūnų skrydžio per Atlantą aštuoniasdešimtmečio garbei pateikė naują staigmeną. Jiedu sukūrė 63 minutes trunkantį dviejų dalių dokumentinį filmą „LITUANICA” NEMARI ATMINTIES ŠVIESOJE” (filmo pavadinimas iš kaunietės poetės Zenės Sadauskaitės soneto).Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune 2013-ųjų liepos 12-ąją buvo surengtas S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio minėjimas. Ta proga įvyko konferencija „Lituanica skrydžiui – 80″ ir naujo kolegų filmo premjera.
Pirmasis šio dokumentinio pasakojimo autorius pasveikino ir pasidžiaugė jų kūrybine sėkme Lietuvos Seimo narys Rytas Kupčinskas. Stasį Dargį ir Joną Čepą jis apdovanojo vardiniais Seimo parkeriais. Visi minėjimo dalyviai nuoširdžiai dėkojo autoriams už atliktą neįkainuojamą filmą, kuris amžiams išliks ateities kartoms.
„Lituanica” nemari atminties šviesoje” autoriai – muziejininkas Jonas Čepas ir LŽS Kauno apskrities skyriaus senjorų klubo MES narys Stasys Dargis pažadėjo artimiausiomis dienomis šią dokumentinę vaizdo juostą padovanoti internetinės svetainės www.kaunozurnalistai.lt skaitytojams ir žiūrovams. Vadinasi, greitai „Lituaniką…” galės visi pamatyti skyrelyje „FILMAI”.
Kauniečių filmo premjeroje Lietuvos aviacijos muziejuje dalyvavo ir vilnietė žurnalistė, LŽS narė Gražina Sviderskytė. 2009 metų žurnalistinės Vinco Kudirkos premijos laureatė, kuri LŽS aštuoniasdešimtmečio šventės metu pagerbta Istorinėje Prezidentūoje Kaune, irgi seniai domisi S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiu. Žurnalo „Šeimininkė” žurnalistei Ritai Šemelytė buvusi televizijos laidų vedėja, o dabar dokumentinių filmų kūrėja G. Sviderskytė prisipažino, kad jai „Lituanicos” tyrinėjimas – yra tarsi svaigus skrydis…
„Žurnalistė Gražina Sviderskytė televizijos eteryje šmėstelėjo kaip ryški kometa – gal tai lėmė nepriklausomos valstybės kūrimo idealai, gal principinga asmenybė, neišdavusi profesinių vertybių. Atsisveikinusi su darbu žinių tarnyboje, Gražina stačia galva pasinėrė į legendinės „Lituanicos“ istoriją ir pasijuto kaip atradėja dar niekieno netyrinėtoje žemėje….” – rašo R.Šemelytė. (Mūsų svetainės „Komentaruose” skaitykite interviu apie „Lituanicos” skrydžio tyrinėjimą).
Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdyba nuoširdžiai sveikina LŽS narius vilnietę Gražiną Sviderskytę ir kaunietį Stasį Dargį savo prasmingais ieškojimais ir atradimais pasitikusius Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą aštuoniasdešimtmetį ir linki visiems Lietuvos žurnalistams neužmiršti savo tautos istorijos, įamžinti tuos, kurie savo gyvenimą skyrė gimtinės gerovei, jos garbei ir šlovei.
Nuotraukose: 1933-ųjų „Lituanica”; Filmų apie Steponą Darių ir Stasį Girėną kūrėjas, LŽS narys Stasys Dargis; žurnalistinės V.Kudirkos premijos laureatė Gražina Sviderskytė; Kvietimas į Aviacijos šventę, kuri bus surengta 2013-ųjų liepos 20-ąją senajame Aleksoto oro uoste Kaune LŽS nario Ričardo ŠAKNIO nuotr.