„Diena Media News“ atsisako Vilniaus, bet plečiasi Kaune

Matas NOREIKA, ,,Verslo žinios

A-z62 II naujas_2.jpgLiaudies išmintį ,,Arti bažnyčia, bet toli Dievas” arba ,,Iš toli – geriau matyti” patvirtina mūsų šalies žiniasklaidos  pavyzdžiai.

 ,,Kauno diena” – šalia mūsų, bet apie jos rūpesčius žinom tik iš nuogirdų. Garsiai nesiskundžia žurnalistai, kurių didesnė pusė yra LŽS nariai. Apie save nieko nerašo ir pats dienraštis.

 Kažin ar ta tyla yra gera byla? Skaitytojas iš pirmų lūpų, tai yra   iš savo mėgiamo laikraščio turi sužinoti, kokios redakcijos problemos, kokie jos planai… Tačiau apie kauniečius mielai rašo Vilniuje įsikūrusios internetinės svetainės. 

Skaitytojams pateikiame ,,Verslo žinių”, tiksliau www.vz.lt publikaciją, už tai dėkojame sostinės kolegoms.

***

VZ_II.jpgSavaitraštis „Vilniaus diena“ artimiausiu metu išeis paskutinį kartą – priimtas toks laikraštį valdančios UAB „Diena Media News“ valdybos sprendimas. Tačiau prisiimti įsipareigojimai dar neleidžia pasakyti, kada leidyba bus sustabdyta, teigia įmonės vadovai.

Angelė Dementavičiūtė, „Diena Media News“ valdybos pirmininkė ir smulkioji akcininkė, VŽ kalba, kad sausį priimtas valdybos sprendimas nuostolingą leidinį, pernai iš dienraščio tapusį savaitraščiu, uždaryti.
„Klausimas dėl „Vilniaus dienos“ buvo visą laiką. Tas sprendimas (leisti regioninį Vilniaus dienraštį – VŽ) nepasiteisino“, – sako p. Dementavičiūtė.
Ji nurodo, kad leidyba turėtų būti sustabdyta kovą, tačiau patikslino, kad aiškų laiką nustatys įmonės administracija – jai reikia suderinti, kad visi įsipareigojimai darbuotojams, reklamos užsakovams, prenumeratoriams būtų įvykdyti.
Optimizavimas
Laimutis Genys, „Diena Media News“ generalinis direktorius, VŽ sako, kad šiuo metu „Vilniaus dienoje“ vyksta optimizavimas, o uždarymo klausimas dar svarstomas.
„Atsisakome kelių žmonių, bet dar galutinio sprendimo dėl „Vilniaus dienos“ – kada, kaip, ką darysime – neturime“, – aiškina p. Genys. Pasak jo, apie laikraščio uždarymą kalbėta jau 5 metus, todėl ir dabar procesas gali užtrukti.
„Manau, kad anksčiau ar vėliau (leidyba – VŽ) bus nutraukta, bet šiandien tikrai to negaliu pasakyti. Ji vyksta“, –tvirtina p. Genys.
Anot jo, šiandien atleidimo lapeliai įteikti 4 darbuotojams – iš viso jų yra apie 18. Tiesa, net ir nutraukus leidybą, planuojama, kad Vilniuje liks „Kauno dienos“ skyrius su keliais korespondentais – kaip buvo ir prieš keletą metų.
„Vilniui nereikia miesto laikraščio. Yra visai kitas mentalitetas, kiti poreikiai ir Vilnius pasitenkina nacionaline spauda. Vilniuje gyvena ne vilniečiai, o labiau sostinės gyventojai“, – aiškina p. Genys.
„Vilniaus diena“ – ne pirmas Vilniaus regiono leidinys, nutraukiantis leidybą. Pats p. Genys juokiasi, kad šiam pavyko pasiekti rekordą – eiti net 6 metus.
Ėjimas prieš rinką pasiteisino
Pasak p. Genio, kiti du bendrovės leidžiami dienraščiai – „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ – laikosi gerai, tačiau ir ten atliekamos tam tikros pertvarkos.
„Visoje bendrovėje vyksta optimizavimas, darbų, funkcijų įvertinimas. Žiūrime, ko mums labiau reikia, ko – mažiau. Aišku, prioritetai yra regiono žinios“, – sako įmonės vadovas.
„Kauno diena“ veikia pelningai, jos prenumeratorių skaičius stabilus – įmonės vadovas tai vadina didžiausiu pasiekimu, turint omenyje Kauno gyventojų skaičiaus mažėjimą, emigraciją ir kitas neigiamas spaudos rinkos tendencijas.
„O iš „Klaipėdos“ reikalaujama, kad jie padengtų savo kaštus. Vieną mėnesį tai pavyksta, kitą – ne, bet balansuojame“, – sako p. Genys.
Pasak jo, „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ išlošė eidamos priešingai, nei visa rinka. Šie du dienraščiai, vadovo teigimu, – vieninteliai Lietuvoje, nuo 2014 m. išeinantys pirmadieniais. Tai pasiteisino – jaučiama, kad to reikia ir skaitytojams, ir reklamos užsakovams.
„Yra didelis perkamumas, susidomėjimas, mes tikrai džiaugiamės. O „Kauno diena“ dar pradėjo pirmadieniais leisti priedą „Kauno rajono diena“, kadangi nuo gruodžio 31 d. užsidarė Kauno rajono laikraštis. Priedas irgi pasiteisino, mes bandome užimti tą nišą“, – džiaugiasi p. Genys.
Kadangi bendrovė turi savo platinimo tinklą, didžiausio šalies dienraščio „Lietuvos rytas“ sprendimas nutraukti leidybą pirmadieniais, skirtingai nei kitoms spaudos bendrovėms, įtakos neturėjo.
„Mums pigiau platinti patiems, nei per „Lietuvos paštą“ ar kitas bendroves“, – teigia p. Genys. 
Dėl akcininkų – ramu
„Diena Media News“ taip pat valdo interneto portalus „diena.lt“, „kauno.diena.lt“, „klaipeda.diena.lt“. Uždarius „Vilniaus dieną“, su ja asocijuojamo interneto portalo taip pat neturėtų likti, sako p. Dementavičiūtė.
Tačiau apskritai interneto portalams bendrovė šiuo metu didelio dėmesio neteikia, teigia p. Genys.
„Interneto projektams šiuo metu neturime tiek pajėgų, kad galėtume daryti kažkokį šuolį. Stengiamės dabar palaikyti, o kai susitvarkysime, bus rimtas etapas su interneto portalais“, – aiškina jis.
VŽ pernai rašė, kad įmonės veiklą trikdė akcininkų ginčai – bankrutavus Ūkio bankui, įmonę „Baltijos įmonių finansai“ įsigijo Ovidijus Lukošius ir Nerius Gasparavičius. Tokiu būdu per antrinę įmonę „Baltic Media Holding“ jie įgijo kontrolinį „Diena Media News“ akcijų paketą.
Tačiau tokius veiksmus užginčijo smulkieji „Diena Media News“ akcininkai, teigdami, kad sandoris nebuvo teisėtas, nes „Baltic Media Holding“ buvo paskelbtas bankrotas, o jos turėtos „Diena Media News“ akcijos – areštuotos.
Kaip VŽ patvirtino p. Genys, šiuo metu po smulkiųjų akcininkų pergalės pirmosios instancijos teisme pasirašyta taikos sutartis – p. Gasperavičius savo ketinimų perimti bendrovę atsisakė. Dabar didžiausias įmonės akcininkas – „Baltic Media Holding“ bankroto administratorius, o įmonę per valdybą valdo mažieji akcininkai. Tuo pačiu laukiama bendrovės kontrolinio akcijų paketo pardavimo, tačiau, pasak p. Genio, šis procesas dar gali užtrukti.
Praėjusių metų rezultatų bendrovės vadovas pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad nuostolius, 2012 m. siekusius 14,153 mln. Lt, pernai pavyko gerokai sumažinti.
Tiesa, kaip VŽ jau yra sakiusi p. Dementavičiūtė, 2012 m. bendrovės EBITDA nuostolis (prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą ir amortizaciją) siekė tik apie pusantro milijono – likusią dalį sudarė skolos nurašymas.