Sausio 1-ąją sukako 300 metų, kai gimė lietuvių grožinės literatūros pradinininkas Kristijonas Donelaitis. Todėl 2014-ieji Seimo sprendimu yra paskelbti Kristijono Donelaičio metais.Mūsų svetainės ,,Komentaruose” skaitykite žurnalisto Arnoldo Aleksandravičiaus publikaciją ,,Išnykusios tautos dalies dainius”.
Laikraščio ,,Ūkininko patarėjas” korespondentė, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Rasa Prascevičienė parengė interviu apie problemas, susijusias su K.Donelaičio 300 gimimo metinėmis.
Rusijos Federacijos Kaliningrado srities valstybės saugomų kultūros paveldo objetų agentūros atstovė spaudai ir BBC korespondentė Kaliningrado srityje žurnalistė Liudmila VIKTOROVA:
– Visur yra socialinis sluoksnis asmenų, kurie apie nieką nenori žinoti nieko. Tačiau net ir tarp tokių Kaliningrade sunkiai berastume žmogų, negirdėjusį Kristijono Donelaičio vardo. Netrukus mūsų knygynuose turi pasirodyti ir naujas K. Donelaičio „Metų“ leidimas rusų kalba.
Kadangi gyvename toje pačioje žemėje, kurioje gyveno ši unikali asmenybė, jaučiame pareigą saugoti jos atminimą. Pasitinkant 300-ąsiais K. Donelaičio gimimo metines visus šiuos metus tiek pačiame Kaliningrade, tiek su rašytojo vardu susijusiose srities vietovėse buvo surengta daug įvairių renginių – literatūrinių skaitymų, koncertų, parodų.
Labai gaila, kad Tolminkiemyje, K. Donelaičio muziejuje, iki sausio 1 d. nesuspėta užbaigti remonto darbų. Mat jie atliekami viešųjų pirkimų konkurso būdu, o šiuos konkursus tikrai ne visada laimi geriausieji. Tad šioje situacijoje džiugina tai, kad remontas muziejuje apskritai buvo pradėtas. Prieš porą metų K. Donelaičio muziejui buvo iškilusi reali grėsmė būti sunaikintam – valstybės Dūmos sprendimu visi šalyje esantys religinio kulto pastatai buvo grąžinti cerkvei. Tačiau Tolminkiemio bažnyčia nuosavybės teise cerkvei niekada juk nepriklausė.
Šį muziejų kūrė Lietuvos architektūros bei literatūros specialistai. Tad Maskvos sprendimui aktyviai pasipriešino Kaliningrado srities rašytojų sąjunga, vietos inteligentų bendruomenė, stiprios paramos sulaukusi ir iš atitinkamų Lietuvos institucijų.
Į mūsų bendrojo lavinimo mokyklų programas ankstesniojo Kaliningrado srities gubernatoriaus Vladimiro Jegorovo iniciatyva buvo įtraukta reikšmingiausių vietos rašytojų kūryba. Tarp autorių rusų buvo įrašytas ir mūsų „žemiečio“ K. Donelaičio vardas. O tai, kiek vaikai apie šios pasaulinio garso įžymybės kūrybą sužino, priklauso jau nuo mokytojo kompetencijos.
Mano žiniomis, K. Donelaičio vardo puoselėjimu labiauiai domisi Gusevo (Gumbinės) moksleiviai ir pedagogai. O pati lietuvių kalba dėstoma netgi ne vienoje Kaliningrado mokykloje. Ją renkasi ne tik mišrių šeimų vaikai ar turintieji giminių Lietuvoje, bet ir rusai. Šių vaikų tėvų nuomone, seniausios indoeuropiečių kalbos mokėjimas – bet kuriam žmogui didelis turtas. Kultūros srityje Kaliningrade aktyviai dirba Lietuvos generalinis konsulatas, organizuojantis jūsų šalies menininkų parodas, koncertus.
Tačiau glaudesniam kultūriniam bendradarbiavimui šiuo metu kelią užkerta vizų režimas. Taigi mes gyvename kultūrinėje izoliacijoje. Anksčiau kaliningradiečiai mielai važiuodavo, tarkime, į teatrus Klaipėdoje,Vilniuje, Varšuvoje. Dabar organizuoti tokias keliones tapo brangu ir sudėtinga.
Kaliningrade kasmet vyksta tradiciniai meno saviveiklos festivaliai, į kuriuos taip pat mielai kviečiame kaimynų lietuvių, lenkų meno kolektyvus. Tačiau jie, deja, atvyksta ne visada. Į mūsų miesto šventines muges neatvažiuoja ir jūsų amatininkai, tautodailininkai, nors jų dirbiniai būtų tikrai paklausūs. Kam žmogui iš Klaipėdos važiuoti į Kaliningradą, jei jam lengviau pasiekti Paryžių?
O didžiausiais absurdas, mano manymu, kad į savo literatūros klasiko K. Donelaičio gimtinę bei muziejų jubiliejiniais jo metais be nepigiai kainuojančių vizų negali atvykti Lietuvos moksleiviai, studentai ir pedagogai.
Nuotraukoje: Lietuviškas plakatas, skirtas K.Donelaičiui. Gruodžio mėnesį Lietuvos seimo nariai ir svečiai iš Rusijos Federacijos Karaliaučiaus krašto dalijosi mintimis apie Kristijono Donelaičio kūrybą. To proga Seimo kanceliarija prigamino plakatų, kuriuose poeto gimimo metai nurodyti ne pagal vakarietišką Grigaliaus kalendorių, bet pagal rytietišką, bizantišką, rusišką Julijaus „metskaitlių“.