Šiandien į LŽS būstinę Vilniuje atkeliavo naujas, 2014-ųjų almanachas ,,Žurnalistika”. Naują, 145 puslapių žurnalo numerį, išleistą 750 egzempliorių tiražu, pristato redaktorė Aistė ŽILINSKIENĖ:
,,Kariniai veiksmai Ukrainoje visiems metams pakeitė ir Lietuvos žiniasklaidos temų tvarkaraštį, į irmas gretas grąžindami užsienio naujienas. Su susidomėjimu ir nerimu kasdien girdime ir skaitome, kaip rutuliojasi veiksmai karštuosiuose Ukrainos taškuose, bei nuolatos ieškome atsakymo, ar nepasieks jie greitu laiku ir mūsų šalies.
Internetas ir skaitmeninė televizija taip pakeitė informacijos prieinamumo galimybes, kad karo veiksmų paaiškinimus iš skirtingų šalių žiniasklaidos kanalų galime matyti vienu metu viename ekrane.
Kaip nepasiklysti begaliniame informacijos sraute? Kaip atskirti, kur mumis manipu-iuojama? Kur mus bando užliūliuoti, kalbėdami mums kruopščiai atrinktais vaizdais ir žodžiais? Juk įvykiai Ukrainoje šiandien yra viso pasaulio žiniasklaidos TOP trejetuke.
Reaguodami į 2014-ųjų aktualijas, apie tai šiandien kalbame ir almanache „Žurnalistika“. Pasitelkiame mokslininkus. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto docentas dr. Mantas Martišius, remdamasis praktiniais pavyzdžiais, aiškina, kuo informacinis karas skiriasi nuo propagandos, to paties
instituto doktorantas Viktoras Denisenko analizuoja, kokiu stiliumi Rusija bando skleisti neigiamą informaciją, nukreiptą prieš Baltijos valstybes.
Atlikusios keturių apie įvykius Ukrainoje informuojančių žiniasklaidos kanalų – BBC, DELFI, „Day Kiev“ ir „Russia Today“- analizę, susimąstyti verčiančią išvadą daro jos autorės Agnė Gecevičiūtė ir Karolina Rybačiauskaitė: „Analizuodamos informacinę konkurenciją, nepastebėjome informacinių atakų ar informacinio karo bruožų.
Net ir informacinės konkurencijos, o ne karo, metu kuriami skirtingi joje dalyvaujančioms šalims palankūs politiniai kontekstai ir politinė galia, todėl didesnį dėmesį vertėtų kreipti į vartotojus, t. y. į tai, kokiais informacijos šaltiniais jie naudojasi, ir jų sąmoningumo Eglės Digrytės interviu su Lietuvoje veikiančių agentūrų BNS ir ELTA direktorėmis Jurga Eivaite bei Gražina Ramanauskaite. Abi vadovės sutinka, jog didžiausias naujienų agentūrų privalumas – informacijos patiki-mumas, objektyvumas ir greitis.
Tiriamąją ir analitinę žurnalistikos kryptį išlaiko ir buvę ilgamečiai žurnalo „Veidas“ žurnalistai Gintaras Sarafinas bei Jonė Kučinskaitė. Šiemet įkūrę savo žurnalą „Reitingai“, jie tarnauja visuomenei, pagal daugybę objektyvių kriterijų analizuodami ir vertindami Lietuvos švietimo sistemos būklę, parodydami gaires, kur ir kaip bus ugdomi jauni žmonės.
„Žinių operatyvumui pasiekus maksimumą (o jis jau beveik čia pat, juk beveik viską gauname esamu laiku) vėl atsiras profesionalumo, gilumo, išminties poreikis. Vadinasi, reikės ir profesionalių žurnalistų, gebančių ne tik greitai pranešti, bet ir giliai analizuoti. Jų darbo metodai ir greitis, žinoma, bus kitokie nei prieš 15 metų, bet jų reikės“, – sako Gintaras Sarafinas.
Žurnalo „Legendos“ rengėjai antrina, kad išsamūs dokumentiniai pasakojimai apie daug pasiekusius žmones – legendas randa savo skaitytoją, niekuo nenusileisdami populiariajai publicistikai.
Kuo plačiau populiarinkime įkvepiančius pasakojimus iš mūsų kultūrinio, istorinio lauko, tuomet ir priešininkų informacinės atakos nebebus tokios paveikios. Įdomaus skaitymo”.
Nuotraukose: 2014 metų almanacho ,,Žurnalistika” numeris ir jo redaktorė Aistė Žilinskienė