Kauno SĮ ,,Kapinių priežiūros“ darbuotojai vos ne metus laiko sprendžia sudėtingą situaciją, kaip kalbėtis, bendrauti su vadovu, kai jam nuolat vaidenasi perversmai ir sąmokslo teorijos ir menamų pretendentų siekiai periimti vadovavimą. Praeitą savaitę Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ gavo iš darbuotojų prašymą apsaugoti juos nuo sisteminio direktoriaus išpuolių, grasinimų, psichologinės prievartos.
Pastebėtina tai, kad kaltindamas darbuotojus už priklausymą profesinei sąjungai, sudarydamas netinkamas darbo sąlygas, nežmonišką darbo krūvį pats direktorius bendrauja su dirbančiaisiais per užsakytus straipsnius už įmonės pinigus.
,,Sandrauga“ turimais duomenimis tvirtina, kad įmonės duobkasiams apgaulingaiyra padidintas atlyginimo priedas, bet sumažinta procentinė norma prie darbo užmokesčio, todėl galutinis rezultatas: 2013 metų žiemos darbo užmokesčiai buvo sumažinti didžiajai daugumai darbuotojų. Kadangi profsąjungos nariai išdrįso kreiptis į direktorių šiuo klausimu, jie ir yra laikomi visu įmonės pervesmų, samokslų iniciatoriais.
Šiandien įmonėje daugiau kaip du trečdaliai profsąjungos narių ir jei situacija nesikeis, tik laiko klausimas, kada žmonės dėl nepakeliamos psichologinės prievartos ir netinkamų darbo sąlygų imsis kraštutinių priemonių. Darbo kodekso, lydinčių teisės aktų normos abstrakčios ir nekonkretizuoja atsakomybės darbdaviui dėl jo psichinės būklės, psichologinės prievartos, kasdieninių grąsinimų dėl atleidimo iš darbo ir t.t., todėl įrodyti tokią darbdavio veiklą darbuotojams, teisme- nepaprastai sudėtinga.
Tad kokią elgseną gali pasiūlyti darbuotojams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbo inspekcijos, moksliniai institutai, kai įmonės ar įstaigos vadovui nuolat vaidenasi priešai ir jis su darbuotojais bendrauja tik per masines informacijos priemones ?
Verta prisiminti, kad panaši situacija prieš keletą metų buvo susidariusi su Kauno VšĮ ,,K.Griniaus ligonine“ direktoriumi. Tuometinis vadovas susirinkimo metu tyčiojosi ne tik iš darbuotojų, bet ir įš profsąjungos atstovų. Iškėlus reikalavimus ir profsąjungai realiai pradėjus ruoštis streiko procedūroms, ilgametis direktorius per 7 dienas buvo ,,išpūstas“ iš ligoninės.
Daugėjant ,,Kapinių priežiūros“ vadovavimo pavyzdžiams, aštrėjant darbo santykiams įvairiose įstaigose ir organizacijose, iškyla klausimas vyriausybei, seimo nariams, iš dalies savivaldybių politikams dėl realių veiksmų nevaldomų darbdavių veiklai sustabdyti. Kas trukdo, kokio sukrėtimo reikia politikams, savivaldybių administracijoms priimti sprendimus, įstatymo nuostatas, kurios (administracine tvarka, kaip ir eismo taisyklių pažeidėjus) leistų greitai ir efektyviai įvertinti darbdavio tyčinę psichologinę prievartą, dirbančiųjų žeminimą ir įžeidinėjimą ? Kalbėti apie naujai ir ilgai trunkančias darbo ginčų komisijų, o po to teismų procedūras,reiškia leisti darbdaviui vidutiniškai 2 metusnebaudžiamam persekioti darbuotojus .
O gal persekiojimas, psichologinė prievarta, vertimas garsiai galvoti taip kaip vadovas ir pritarti absurdui, kurį darbdaviai įsigudrino vadinti įmonės filosofija ir yra visa Lietuvos laisvės idėja ? Tokiu atveju, dirbantiesiems būtina remtis istoriniais pasipriešinimo pavyzdžiais.
Artėja gegužės 1-oji, kurią mini ne tik Europos valstybės, bet ir daugelis pasaulio dirbančiųjų. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ pažymėdama šią datą ne tik reikalaus darbo, duonos ir teisingumo, bet ir garsins tas politikų ir darbdavių pavardes, tuos asmenis, kurie per klaidą papuolė į vadovaujančius postus ir savo neišmanymu diskredituoja puikius darbdavius, vadovus ir organizacijas.
Manome, kad Kauno SĮ ,,Kapinių priežiūros“ direktoriui, kitiems laisvosios rinkos demagogams, aiškinantiems, kad aptartą darbo užmokestį mokėti dirbančiajam nėra būtinoji darbo sąlyga, kad darbuotojas yra tik sąnauda, sraigtelis bendro produkto kūrime, turi neužtekti vien garsinimo ir kritikos.
Valdžiai mėgaujantis kelionėmis, komfortu ir užsiimant pirmininkavimo procedūromis, Lietuvos profsąjungos turi ne tik atkreipti ES šalių delegatų dėmesį dėl didžiulės jaunimo emigracijos, nedarbo, bet ir viešai pareikšti, kad Lietuvoje darbdavys prieš darbuoją gali taikyti psichologinį prievartą ir grąsinimus, kad į žmogų dėmesys atkreipiamas tik tada, kai daužomi seimo langai ir solidarizuota jėga išeina į gatves.
Dailininko Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) piešinys