Iš Briuselio tribūnos Europos šalių atstovams partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas pareiškė, kad jis, palaikydamas lietuvių tautos daugumos nuomonę, nepritaria stojimui į euro zoną.
Jį palaikė Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos vadovas Voldemaras Tomaševskis. Bet juk jie – du iš penkių šiuo metu valdančiosios koalicijos partnerių!
Kas supriešina valdžią ir visuomenę
Todėl nenustebome vis dažniau sulaukdami mūsų skaitytojų dvejonių – jeigu net valdžios koalicijoje vieni kitiems prieštarauja, vadinasi, kažkas negerai. Kokią dabar eilinę šunybę ruošiasi iškrėsti mums mūsų valdžia?
Jau ne vieną kartą savo pažadais ir veiksmais ji pelnė nepasitikėjimą visuomenėje. Jaunimo tarpe – kad neemigruotų žadėję jiems kurti pelningas darbo vietas. Jeigu tas vietas ir mėgino kurti, deja, labai nesėkmingai.
Štai ir šiuo metu į Darbo biržas jau plūsta šimtai šiemet universitetus baigusių absolventų, tarp kurių daugiausia – ekonomikos, teisės ir psichologijos studijas baigusių. Suprasdami, kad Lietuvoje jiems nėra darbo ir ateityje vargu ar bus, be abejo, daugelis irgi emigruos.
Vyresnio amžiaus žmones, net jų neatsiklausus, šokiravo pensijų dalies nusavinimas. Lietuvos respublikos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad tai padaryta neteisėtai. „O kai teismas privertė tuos nusavintus pinigus grąžinti, tai neskuba, – savo nuomonę dėstė būrelis kauniečių, su kuriais sėdėjau ant suolelio ąžuolyno parke ir diskutavau apie šiandieninį gyvenimą bei mūsų vaikų ateitį. – Mėnesiais, net metais kuria kažkokius grąžinimo mechanizmus, nors gerai žino, kad mūsų gyvenimo dienos jau suskaičiuotos. Sulauki auštančio ryto, ir ačiū Dievui. Kito gal nesulauksi… O apie tuos grąžinimo mechanizmus nenorime net girdėti. Pripažįstame tik vieną „mechanizmą“ – kastuvą – kapo duobei išsikasti. O Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė neseniai per televiziją kalbėjo, kad nusavintas pensijas grąžins ne iš karto, bet dalimis. Net per du metus. Lyg nežino, kad krentame kaip musės rudenį. Po dviejų metų gal net nebus kam tų pensijų grąžinti“.
Neiškentęs į pokalbį įsiterpė būrelyje sėdintis vienintelis vyras, pateikdamas dar vieną mums mūsų valdžios ruošiamą akibrokštą: „Juk ir pensijos, ir darbingų asmenų uždirbti pinigai gulė į vieną šeimos biudžetą. Skurdų, bet leidžiantį nors galą sudurti su galu, – sakė jis. – O mirus pensininkui, nenori tam šeimos biudžetui jų grąžinti. Ministrė sakė, kad šį klausimą Seimas dar tik svarstys rudenį. Ir neaišku, ką nutars – grąžinti tuos pinigus į šeimų biudžetą ar ne. O mums aišku – pasiliks valstybės biudžete, nes reikia kariaujančią Ukrainą paremti, skurdžiausias Afrikos valstybes šelpti, už šimtus milijonų litų ginklų pirkti ir karui su Rusija ruoštis… Dar būtų galima skųstis Briuseliui, kaip padarė teisėjai teigę, kad, gaudami per dešimt tūkstančių algą, labai sunkiai gyvena. Ten juos suprato ir privertė vyriausybę nusavintus pinigus grąžinti. O mums nepasiseks, nes nepatikės, kad už tuos kelis šimtus litų net visą mėnesį pratempiame. Ir dar mokesčius už komunalines paslaugas laiku sumokame“.
Štai ir dabar tas euras.
Liepos 23 dieną jau pritarta Lietuvos stojimui į euro zoną. Tą proga valdžios vyrai (ir verslininkai, turtingi žmonės, kurie daug keliauja po užsienius), kėlė šampano taures – taip entuziastingai mūsų viršūnėlėse buvo sutikta ši žinia. Na, o daugelis šalies gyventojų, ypač pagyvenę žmonės, pensininkai? (Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013 metų pradžioje Lietuvoje buvo 932,6 tūkst. pensininkų arba kas trečias šalies gyventojas). Ar jie irgi džiūgavo išgirdę šią žinią, ar kėlė šampano taures?
Anaiptol. Ypač liepos 25 dieną, penktadienį, per televizijos laidą pasiklausę SEB banko šeimos finansų ekspertės Juditos Varanauskienės komentaro – ji teigė, kad prie naujos valiutos priprasime ne per mėnesį, kitą, bet prireiks ir pusmečio, gal būt net metų. Todėl euro atėjimui turime jau dabar ruoštis. Ir net davė kelis patarimus, kaip tai daryti – kad būtų lengviau litą paversti euru, reikia labai gerai įsisąmoninti, kiek eurų pakeis dešimt, dvidešimt, penkiasdešimt ir šimto litų banknotus. Taip ir ji daro. Tuomet bus žymiai lengviau lito ir euro santykį nustatyti įsigyjant bet kokią prekę. Tik reikės mintyse tris padauginti iš keturių, po to, padauginus skaičius po kablelio, juos sudėti…
„Nejaugi šeimos ekspertė nežino, kad daugelis mūsų pradinius mokslus baigėme prieš šešiasdešimt, septyniasdešimt metų, todėl tuos daugybos veiksmus jau seniai užmiršome. O pataria mintyse dauginti dar ir po kablelio, po to kažką su kažkuo sudėti… Nereikia iš mūsų taip atvirai tyčiotis,“ – tokia buvo pokalbyje dalyvavusių pagyvenusių kauniečių grupės bendra nuomonė.
Kad jų nuomonė teisinga, netrukus įsitikinau lankydamasis Raseiniuose Vilniaus gatvėje esančioje „Maximoje“ ir stebėdamas, kaip senutė į pirkinių pintinę vieną po kito krovėsi uogienių cukraus Dan sukker net penkis pakelius.
– Turbūt sode daug uogų išsirpo, kad tiek cukraus perkate? – užkalbinau.
– Kaipgi nepirksi, kai tas cukrus tik du litus kainuoja, – džiaugėsi ji.
– Ne į tą prekės kainos kortelės kampą žiūrite, – pastebėjau. – Čia parašyta eurais. Žiūrėkite į kitą kampą. Čia litais parašyta, kad pakelis kainuoja šešis litus ir devyniasdešimt devynis centus.
Dar spėriau sumetusi tuos cukraus pakelius atgal į lentyną, net pyktelėjusi, trinktelėjo pasiramsčiuoti skirta lazdele į grindis:
– Tegul jie tuos savo eurus susikiša į!..
Tyrimas skaitytojams pageidaujant
Norėdamas nors iš dalies nuraminti mūsų svetainės skaitytojus, kad valdžia tikrai nesiruošia mums dar vieną „kiaulę“ pakišti ir kad nuo kitų metų sausio 1 dienos, litą pakeitęs euras, daugelį prekių ir paslaugų tikrai nepabrangins, nusprendžiau atlikti žurnalistinį tyrimą jau minėtoje „Maximoje“.
Į krepšelį dėjau eiliniam miesto ir kaimo žmogui būtiniausias prekes: Rokiškio naminį pieną 2,5 rieb. 500 ml., juodą duoną Jore su džiovintais vaisiais, kietagrūdžių grūdų miltus Divella, makaronus Mesa, uogienių cukrų Dan sukker, antros rūšies šaltai rūkytą Žemaičių dešrą, šviežią baltagūžį kopūstą, dražė „Pergalė“, kramtomuosius saldainius Mamba, birių produktų indelį, vienkartinių šaldymo indelių komplektą, puodelį Jumbo (400 ml.), vyriškas įspiriamas basutes, moteriškus guminius batus ir Persil expert skalbimo miltelių pakuotę. Iš pardavime esančių kelių rūšių prekių ėmiau pigiausius. Iš viso už jas būtų reikėję sumokėti 108, 24 litus arba 31,37 eurus. Pirkdami tas prekes eurais, prarastume 6 centus.
Daug tai ar mažai – spręskite patys. Bet kirba mažytis nepasitenkinimo „kodėl“ kirminėlis. Kodėl tuos nelemtus šešis centus turi prarasti eilinis pirkėjas, bet ne prekybos centras, mums perkant, kraudamasis milijoninius pelnus? Beje, ir „Maximos“ akcininkai statistikos vertinami kaip vieni turtingiausių Lietuvos žmonių, o pagrindinio akcininko, turtingiausio Lietuvos žmogaus N. Namavičiaus turtas šiuo metu vertinamas net 3,6 milijardo litų!
Yra prekių, kurių kaina jau po perskaičiavimo į eurus, sumažinta. Pavyzdžiui, moteriška bliuskutė „Seven lemon“, kainavusi 34,99 lito arba 11,99 euro, dabar kainuoja 19,99 lito. Bet kaina eurais likusi ta pati – irgi 11,99 euro. Yra ir daugiau panašiomis kainomis šokiruojančių prekių. Gal būt, esant dideliam darbo krūviui, perskaičiuoti į eurus nespėta? Gal ta kaina, atsiskaitant eurais, bus sumažinta kasoje? Bet eilinis pirkėjas, ypač pagyvenęs žmogus, nori viską matyti juodą ant balto. Antraip, kaip visuomet būna, pradės abejoti. O tai jau blogai, ir tarpusavio supratimui nepadeda.
Atsisakę lito ir pripažinę naują valiutą – eurą, nuo kitų metų sausio 1 dienos neabejotinai susidursime su daugeliu kitų netikėtumų: mėginimu sąmoningai kelti produkcijos ir paslaugų kainas, sukčiavimu (Ypač baugina mažų privačių įmonių, asmenų, dirbančių su licenzijomis kurortuose vasaros metu, veikla Ir ne tik). Neišvengsime mėginimų pirkėjui ar paslaugų gavėjui įbrukti profesionaliai padirbtos naujos valiutos atvejų, nes dabartinis euras daug silpniau apsaugotas nuo padirbinėjimo negu litas. Todėl visur ir visada būkime budrūs, dėmesingi. Tikėkimės, kad ir valdžia nesnaus. Tų netikėtumų išvengimui paruoš patikimus saugiklius.Reikėtų atidžiau įsiklausyti į visiškai neseniai paskelbto Europos komisijos pranešimo teiginį, kad Lietuvos prisijungimas prie euro zonos nors vyksta sklandžiai, bet kai kuriose srityse vis dėlto reikėtų daugiau pažangos. Ir atkreipia dėmesį, kad „Svarbu pasiekti, kad kuo daugiau subjektų pasirašytų Geros verslo praktikos memorandumą, kuriuo įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu nepagrįstai kelti kainas“.
Autoriaus nuotraukoje: „Maximoje“ jau daugelio prekių kainos perkainuotos į eurus.