Išnyko aukso dienų svajonės,
Kurios dainavo aušros giesmelę;
Kapuos nurimo pavargę žmonės,
Kurie man rodė gyvatos kelią!
Jonas Mačiulis – Maironis
Pavėluotai į Kauną atėjo liūdna žinia: 2015-ųjų vasario 17-osios popietę Romainių kapinėse Amžinam poilsiui atgulė EDUARDAS NUGARA (1927 – 2015). Velionis – Vytauto Didžiojo universiteto docentės, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojos Audronės Nugaraitės tėvelis.
Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdyba ir visi profesinės sąjungos nariai iš visos širdies užjaučia kolegę Audronę Nugaraitę, netekus mylimo ir brangaus tėvelio.
Tegul mūsų širdgėlos pilni užuojautos žodžiai palengvina Jūsų, gerbiamoji Audrone, netektį. Būkite stipri ir rami. Tikėkite, kad tenai, kur visi iškeliausim, ateis ir džiaugsminga mūsų susitikimo su artimaisiais – valanda.
Nedalyvauti kolegų šventėse – maža nuodėmė, tačiau nebūti drauge liūdnomis ir sunkiomis savo bendradarbių, bičiulių, pažįstamų gyvenimo akimirkomis – mes neturime teisės…
Deja, kartais, net ir žinodami apie žurnalistų nelaimes, mes ,,neturime“ laiko ar noro būti šalia. Prieš keturis, tris dešimtmečius taip nebūdavo. Be interneto ar mobiliųjų telefonų iš lūpų į lūpas žinia pasiekdavo kiekvieną. Ir sujaudindavo. Visas kolektyvas dalyvaudavo šermenyse ar laidotuvėse. Laisvoje Lietuvoje jau ,,prigijo“ amerikietiška tradicija, kai į kapines mirusįjį palydi tik artimieji.
A.A. Eduardo Nugaros, staiga ir netikėtai mirus ankstyvą sekmadienio rytą, palaikai vasario 16-ąją buvo pašarvoti Vilniaus laidojimo rūmuose, šios dienos rytą Šv. Jono Bosko bažnyčioje už velionį buvo aukojamos šv.Mišios. Antradienio vidurdienį karstas iš sostinės buvo atvežtas į Kauną, kur prieš tryliką metų buvo palaidota ir Audronės Nugaraitės mamytė.
Nors mes, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos nariai, visada dalyvaujame laidotuvėse, deja, šį kartą mūsų nebuvo nei Vilniuje, nei Romainiuose…Atsiprašome Audronės Nugaraitės, kad mes negalėjome būti drauge, nes nežinojome. Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Petrošienė apie tai pranešė tada, kai laidotuvės jau buvo pasibaigusios…
Tokią liūdną ir rūsčią LŽS narei Audronei Nugaraitei dieną mes rašome apie tai dėl to, kad galime, turime, privalome visi Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai būti kaip viena šeima ir džiugiomis, ir liūdnomis gyvenimo akimirkomis.
Visiems stiprybės, ištvermės ir ilgų gyvenimo metų!