Reto kauniečio ar iš toliau atvykusio lankytojo fotonuotraukų albume nerasi nusifotografavusių Vytauto Didžiojo karo muziejaus prie karo muziejaus sodelyje, o ypač prie pastato stovinčiais liūtais. Būti Kaune ir užsiropšti ar būti užkeltam ant vieno iš liūtų buvo būtinas darželinuko, moksleivio, o ne sykį ir suaugusio dėdės ritualas.
Šį savotišką Kauno simboliu tapusį objektą 1938 m. muziejui, Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio proga padovanojo Biržų Astravo dvaro savininkai Tiškevičiai, kurie juos buvo parsigabenę iš Peterburgo. Vytauto Didžiojo karo muziejus (VDKM) vienas seniausių Lietuvoje. Fonduose sukaupta apie 250.000 vertybių, tarp jų ypač vertingi apie 40.000 vienetų archeologijos radinių, viena didžiausių Rytų Europoje šaunamųjų ginklų grupė, „Lituanicos“ relikvijos, Balio Buračo negatyvų ir nuotraukų kolekcija, dailės ir meno kūriniai.
Tačiau beveik 80 metų remonto nematęs labai paseno rūmų fasadas ir jo vidus. „paseno“ ir špižiniai liūtai. Siekiant, kad šis kultūros paveldo statinys taptų patraukliu lankytojams reprezentaciniu Kauno objektu, verktinai reikėjo papildomų lėšų.
Nuotraukoje: Europos sąjungos finansinės paramos sutartį pasirašo Lietuvos ūkio ministerijos agentūros atstovė V.Tubelienė (kairėje), Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas S.Gečas ir muziejaus kultūrinių projektų vadovė E. Matikovaitė.
Padėtis pradėjo keistis nuo 2013 metų vasaros, kai buvo parengtas projektas „Vytauto Didžiojo karo muziejaus statinių komplekso pritaikymas turizmo reikmėms“ ir VDKM pasirašė trišalę sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra ir ūkio ministerija.
Sudarius sutartį, pagrindinė rangovė AB „Kaminta“ pradėjo rekonstrukcijos ir remonto darbus. Per metus atnaujinta dalis administracinių patalpų, biblioteka, įrengtos dvi parodų salės. Prie atšviežinto, lietuviško pilko granito fasado nepritiko ir suskeldėję, pavojingai skylėti špižiniai liūtai. Vyresni kauniečiai prisimena kaip jautriai reagavo Lietuvos žmonės kai prieš tris dešimtmečius buvo niekam nepranešus liūtai keliems mėnesiams buvo išgabenti betoninių kopijų padarymui Astravo dvarui. Dėkinga proga atsirado tada, kai fasadą (kartu su liūtais) uždengė pastoliai ir specialiosios skraistės. Muziejus kreipėsi į LVPA, kuri leido iš remontui sutaupytų lėšų restauruoti liūtus. Užsakymą per nepilną mėnesį už 41.580 litų profesionaliai atliko Kauno paminklų projektavimo ir restauravimo instituto specialistai.
Metalo – medžio dirbtuvių vadovas Raimondas Bridikis, restauravęs IX, VII fortų metalines konstrukcijas, vartus ir grotas pasakojo, kad VDKM liūtai iš tikro buvo jau gerokai „patręšę“, nes špižius arba lietuviškai ketus buvo vietomis ištrupėjęs, dūlyjantis. Teko iš vidaus, išvalyti nemaža kiekį betonininio ir kitokio šlamšto, užtaisyti skyles.
2014-ųjų gruodžio 17-ąją 16 valandą bus surengtos liūtų sutiktuvės, nuo tos dienos jie toliau ,,sergės” kultūros muziejaus prieigas, o jauniausi lankytojai vėl galės užsiropšti ant grėsmingai atrodančio, bet nepavojingo žvėries nugaros. Vytauto Didžiojo karo muziejuje darbai tęsiasi toliau. Restauruojami administracijos patalpos ir ginklų fondai.
Fotografo Artūro Užgalio nuotraukos
P.S. Šios publikacijos autorius Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Steponas Gečas šiemet šventė savo garbingą jubiliejų. Apie jį skaitykite svetainės www.kaunozurnalistai.lt komentartų skyrelyje. Pasakojimą ..Istorijos mokslui ir švietimui atiduoti metai” , išspausdintą žurnale ,,Sporto mokslas”, paruošė prof.habil. dr. Povilas Karoblis.