Skaitai straipsnį „Išeinu oriai, pakelta galva“ (www.kaunozurnalistai.lt 2013 02 28) ir pagalvoji – kuo mes pavirtome nepriklausomoje Lietuvoje? Net niūriais sovietų laikais komisijos, patikrinusios darbą ir radusios trūkumus, leisdavo per tam tikrą laiką „pasitaisyti“. Žinoma, jeigu tai neliesdavo politikos. O jeigu iškilusi problema turėjo nors mažiausią politinį atspalvį, tuomet partijos komitetas tiesiai šviesiai pasakydavo, kad netinki šiam darbui ir paskirdavo kitą žmogų. Bet tai būdavo tik anais niūriais laikais…
Keletas pastabų darbo grupei
P i r m a. Pačioje nepriklausomos Lietuvos apyaušryje, Sąjūdžio laikais buvo skelbiama, kad anoniminiai laiškai nebus nagrinėjami. Nepraėjo nei keli metai, o mes tik ir gyvename nagrinėdami tuos anoniminius laiškus. Šis straipsnyje minimas laiškas irgi anoniminis, Specialiųjų tyrimų tarnybos persiųstas įstaigos vadovo tik dėmesiui, todėl jo nagrinėjimas yra susijęs tik su jį parašiusiu pačiu darbuotoju ir situacija pačiame kolektyve. Aukštojoje mokykloje irgi yra priimtos anoniminės apklausos, atkeliavusios iš ES, kai studentai anonimiškai vertina dėstytojus. Jeigu dėstytojas studento žinias įvertina neigiamai, argi apie jį teigiamai atsilieps studentas? Bet būna ir išimčių…
A n t r a. Darbo grupė turėjo geranoriškai įvertinti darbą ir, radusi trūkumus, jeigu jie nežymūs, leisti juos ištaisyti. Juk Darbo kodekse nurodyta, kad atleisti darbuotoją galima tik paskyrus papeikimą, griežtą papeikimą ir t.t. Nesuprantu, kas suteikė teisę darbo grupės pirmininkei V. Kučiauskienei daryti spaudimą, ir, neturint konkrečių įrodymų, net kolektyvo darbuotojai girdint, direktorę kaltinti pinigų plovimu arba Švietimo ir ugdymo skyriaus vyr specialistei „patarti“, kad direktorė “tuojau pat rašytų pareiškimą dėl išėjimo iš darbo, antraip net su trenksmu išlėks!“? Įdomu kodėl, kaip rašo autorė, per gerą pusvalandį ištaisius darbo grupės rastus trūkumus ir apie tai raštu informavus A. Bagdoną, į tai nebuvo net reaguojama?
Kas darbuotoją gali apginti?
P i r m i a u s i a – pats darbuotojas. Bet jeigu darbo grupė kategoriška, visus kontrargumentus ignoruoja, tai jau – susidorojimas.
A n t r a – darbuotojo viršininkas. Šiuo atveju – Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A. Bagdonas. Tačiau jeigu jis paniškai bijo Specialiųjų tyrimų tarnybos, kuri jam persiuntė šį anoniminį laišką tik susipažinimui su jo turiniu, jei dreba dėl savo kėdės, tuomet lieka tik trečias kelias.
T r e č i a s k e l i a s – profsąjunga. Ne tarybinė profsąjunga, bet tokia, kuri turi visus įgaliojimus pagal kolektyvinę sutartį. Jos nuomonė šiuo atveju būtų svari. Tačiau dauguma vadovų bijo leisti jai egzistuoti ir dar daugumoje įstaigų jų neleidžiama steigti.
…Straipsnio autorės teiginys, iškeltas į jo pavadinimą „Išeinu oriai, pakelta galva“ byloja apie T.Kaunienės pasirinkimą, bet ne tikrą kovą prieš netinkamos darbo grupės elgesį bei viršininko baimę.
Beje, tai atviras laiškas (tiksliau – iššūkis!) miesto savivaldybės Administracijos direktoriui Dainiui Ratkeliui, nes, tikiu, kad jis nieko nedarė po šio laiško paskelbimo ir nieko nedarys perskaitęs šias mano pastabas bei ateityje publikuojamus šia tema kitus straipsnius. Viskas liks kaip buvę.
Todėl bent jo pavardė tegul gėdingai „puošia“ mūsų Svetainę.
P.S.
Primename, po rubrika „Tema žurnalistams“ mūsų Svetainėje (2013 03 06) paskelbta ir kita ypač aktuali publikacija – „Socialinė akcija, skatinanti internetinių Svetainių komentatorių atsakomybę, etiką, kultūrą“. Todėl ir apie tai laukiame Jūsų atsiliepimų. www.kaunozurnalistai.lt
Nuotraukoje: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, LŽS narys Aleksandras Vitkus
Vladimiro Beresniovo nuotr.