Po dviejų dienų pertraukos šiandien skaitytojus vėl pasiekė Lietuvos dienraščiai ,,Lietuvos rytas“, ,,Lietuvos žinios“, ,,Respublika“,,,Šiaulių kraštas“, ,,Vakarų ekspresas“, ,,Verslo žinios”, kurie nuo šiol bus leidžiami tik penkis kartus per savaitę.
,,Kauno diena“, kaip ir ,,Klaipėda“, netapo ,,pirmadienio be laikraščių“ auka. Užsiprenumeravusieji „Kauno dieną” pirmadieniais ją gaus kaip įprastai – ji buvo pristatyta į namus. Nespėjusieji užsiprenumeruoti gali kreiptis į redakcijos Skelbimų ir prenumeratos skyrių, taip pat ieškoti dienraščio pardavimo vietose.
Kauniečių pamėgtas dienraštis vakar rašė:
,, 2014-ųjų sausio 6-oji bus įrašyta į Lietuvos spaudos istoriją kaip diena, kai skaitytojų nepasiekė absoliuti dauguma šalies dienraščių. Iš anksto apie savo sprendimą pranešę leidiniai nurodė įvairias šio sprendimo priežastis – sumažėjusias pajamas iš reklamos, dideles leidybos sąnaudas. Likti be įprasto pirmadienio ryto palydovo – aktualijas ir naujienas pranešančio dienraščio – kauniečiams negresia: „Kauno diena” šiandien pasirodė kaip ir iki šiol kiekvieną pirmadienį. Gatvėje kalbinti kauniečiai ir miesto svečiai neabejoja, kad popierinė žiniasklaida ir toliau gyvuos. Jos ilgaamžiškumo receptas – kokybiškas ir unikalus turinys.
Rytis Zemkauskas,
Žurnalistas
„Kauno diena” išeis ir pirmadieniais? Tada linkėčiau jai nepriklausomybės, nes tai vienintelis toks specifinis leidinys mieste. Dirbu televizijoje, todėl man šiek tiek sunku spręsti apie situaciją spaudos rinkoje. Šioje žiniasklaidos dalyje vyksta natūralūs procesai – nieko nuostabaus. Mus visus pamažu įtraukia internetas, vaizdo ir ekrano kultūra – tai tiesa. Matyt, kai kurios popierinės žiniasklaidos formos išliks, bet jos tikrai keisis ir užims mažiau vietos. Daugiausia skaitau europinę spaudą, tad lietuvių laikraščiams visada linkėčiau rimtesnio, gilesnio turinio. Kuo mažiau „geltonumo”, tikros analizės, platesnio akiračio ir pasaulio matymo. Manau, kad popierinė žiniasklaida turi būtent šitą potencialą, nes skaityti popierinį laikraštį – tai veiksmas, susijęs su gilesne galimybe pagalvoti. Pasidėti tekstą ant kelių, pasižiūrėti į miestą ar į medžius pro langą ir pagalvoti. Laikraštis – tai lyg knyga. Jų skaitymas yra susijęs ir iš jų gaunama informacija gali būti priimama ne tokiais mažais kvantais, kaip yra būdinga ekranui arba internetui, kur vyrauja trumposios žinutės. Be abejo, tokioje nedidelėje šalyje, kaip Lietuva, yra nedidelė auditorija, čia mažiau galimybių padirbėti su vienu tekstu per mėnesį ir iš to pragyventi bei išmaitinti šeimą. Jei rašai į „The New Yorker”, tai yra kitaip.
Česlovas Norvaiša,
Gydytojas, šokėjas ir treneris
Prognozuojama, kad ateityje nebus jokio spausdintinio dienraščio ir užteks tik interneto. Aš manau priešingai – žmonėms reikia kažką pačiupinėti, o ne vien žiūrėti. Man su Jūrate (žmona – red. past.) visada malonu vartyti „Kauno dieną”. Mes jį prenumeruojame nuo pat pirmųjų dienų, kai jis tik buvo pradėtas leisti. Džiaugiamės, kad šis laikraštis išliko toks įdomus. Besiklausant laikraščių apžvalgos ar žinių per radiją ar televiziją, labai daug kas remiasi būtent „Kauno dienos” naujienomis. Įdomūs straipsniai, įdomūs korespondentų pamąstymai – tai tikrai labai rimtas laikraštis. Žinote, popierinį laikraštį būtų galima palyginti su moterimi. Internete jų daug gražių, tačiau čia jos nepačiupinėsi. Su laikraščiu kitaip – tai visiškai kitoks, unikalus pojūtis. Liečiant popierių energetiškai gali jausti, kiek įdėta darbo jį išleidžiant, spausdinant, kiek daug žmonių kūrė jo turinį, kiek maketavo. Laikraščio žurnalistas – kaip dailininkas. Jam juk nepasakysi, kad jis paveikslą gali nupiešti ir kompiuteryje. Tikras paveikslas sukuria visiškai kitokią aurą. „Kauno dienos” skaitytojams norėčiau palinkėti nepamiršti laikraščio užsiprenumeruoti iš anksto, nes tada pigiau kainuoja. Ir sėkmės, nes sveikatos dabar niekas nelinki. Bus sėkmė – bus viskas gerai.
Kristofas Zeifangas,
Vokietijos ekonomistas
Įdomus sutapimas, kad sutikote mane, – Kaune studijavau ekonomiką prieš dešimt metų. Gyvenau čia tik pusmetį, o dabar atvykau iš Vokietijos aplankyti Vilniuje gyvenančio draugo. Turėjau laisvo laiko prieš skrydį, tad nusprendžiau prisiminti ir šį miestą – tai paskutinis mano pasivaikščiojimas Laisvės al. Kaunas per tiek laiko labai pasikeitė į gražiąją pusę. Ypač tai pastebiu Senamiestyje, kur atsirado daug gyvybės. Kalbant apie laikraščių tiražo ir dažnumo mažėjimą, reikėtų pagalvoti, nes įdomus klausimas, kaip viskas klostysis ateityje. Aš pats asmeniškai popierinių laikraščių beveik neskaitau. Šiais laikais visi naudojasi internetu mobiliuosiuose įrenginiuose – telefonuose, planšetėse ar kompiuteriuose. Tiesa, kartkartėm tikrai malonu į rankas paimti laikraštį. Akivaizdu, kad jų mažėja, tačiau tikrai nenorėčiau, kad jie išnyktų visiškai.”
Nuotraukoje: 2014-ųjų sausio 6-osios (pirmadienio) ir 7-osios (antradienio) ,,Kauno dienos” viršeliai