Raseinių rajono Gruzdiškės kaimo gyventojai nuoširdžiai sutiko čia gimusius ir su gimtine iki šiol nenutraukusius ryšių satyriką, rašytoją, LŽS ir kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES narį Petrą Žemkauską bei satyriką Rimantą Klusą. Sutikdami tėvynainius net atliko gimtinės himną pagal šio kauniečio literato parašytus žodžius. Nieko nėra brangesnio už tėviškę ir jo žmones – tai dar kartą savo kūryba įrodo kraštotyrininkas, žurnalistas, poetas ir rašytojas Petras Žemkauskas.
Prieš aštuoniasdešimt šešerius metus gimęs Gruzdiškėje, po Ginčaičių pradinės mokyklos, mokslus tęsė Raseinių gimnazijoje kurią, baigė sidabro medaliu.
P. Žemkauskas dirbo Raseinių Kodušino spaustuvėje raidžių rinkėju, metrompažu. Paskui, dar nebaigęs tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto, jau mokytojavo Girkalnio aštuonmetėje…
Tikriausiai nėra Raseinių krašte kertelės, kur nepalikti Petro pėdsakai. Bet ir gimtasis kraštas jam neliko skolingas – kiekvieną kartą kiekviename gyvenimo posūkyje, puolimuose ar kilime, jau bręstančiam žurnalistui ir rašytojui palikdavo įspūdingiausias akimirkas, kurios guldavo ne tik į užrašų knygutes, bet ir į atmintį. Į tą neišsenkamą dvasios aruodą, iš kurio vėliau viena po kitos gimdavo knygos – apysakos ir romanai. Todėl visų kūrinių išeities tašku, analizuojant vieną ar kitą temą, ir būdavo tėviškėje išgyventi įvykiai, pastebėjimai.
Be pjesių, kurios buvo pastatytos Kauno ir Panevėžio lėlių teatruose, Petras Žemkauskas parašė ir išleido penkias apybraižų, tris eilėraščių vaikams knygas ir net septynis poezijos rinkinius. Bet svarbiausia – septynis romanus ir apysakas, kuriose vienu ar kitu aspektu pulsuoja ir Raseinių krašto gyvenimo viena kita detalė, charakteringesnė gyvenimo akimirka.
„Laiškuose iš anapus“ pagrindinio herojaus prisiminimuose apie ankstyvąją jaunystę, eilinio žmogaus akimis subtiliai atskleidžiama tuomet įkyriai propaguojama klasių kova, faktiškai buvęs visos lietuvių tautos pasipriešinimas okupantams. Šiluvos miestelio gyventojų išgyvenimus vokiečių ir sovietų okupacijos metu vaizdžiai ir įtaigiai atskleidžia memorialinio pobūdžio apysaka „Juozapėlis“. („Jogundės mįslė,,).
Net keliose knygose susitinkame su žurnalistu, kraštotyrininku, kilusiu iš Raseinių, Ramūnu Digriu (Ramūno gyvenimo istorija nemaža dalimi siejasi ir su paties autoriaus išgyvenimais). Ypač įtaigiai, meniškai atskleisti jo gyvenimo vingiai knygoje „Neprasilenk su laime“. Su šio žurnalisto darbo užkulisiais, aiškinantis įvairių nusikaltimų bylas, susitinkame ir stambios apimties knygoje „Jogundės mįslėje“.
Prieš kelias dienas atvertėme naują Petro Žemkausko apysakų knygą „Per Adomo obuolį“, kurią išleido „Kalendoriaus“ leidykla. Šioje knygoje vėl susitinkame su mūsų jau gerai pažįstamu žurnalistu. Bet, skaitant apie tolimesnius R. Digrio gyvenimo vingius, darosi truputį liūdna, nes su juo susitinkame paskutinį kartą. Kaip teigia autorius knygos anotacijoje, čia jau baigiamasis pasakojimas apie mūsų jau pamėgtą herojų…Bet džiugina kita apysaka – „Desantininkai, arba raseiniškiai Kaune“. Juolab, kad ji – dokumentinė, yra konkrečių vietovių, kur gyveno mūsų pagrindiniai veikėjai, pavadinimus (Ginčaičių pradinė mokykla, Šiluva., Dubysos slėnio vaizdai, Žemaičių kelio vingiai, Raseiniai…).
Apysakoje įdomiai susipina trijų draugų – Aido, Lino ir Leono, kažkada gyvenusio prie Žuveliškių tvenkinio – ir jų šeimų likimai. Kiekvieno vyro ir jų žmonų pasakojimuose meninio žodžio pagalba atskleidžiamas ne tik to žmogaus dvasios turtingumas, bet ir jo silpnybės, net paklydimai. O jeigu čia susirinktų, kaip svajoja Aidas, per trys šimtai raseiniškių, gyvenančių Kaune, ir atskleistų savo gyvenimo peripetijas?
Ši apysakų knyga išleista tik 500 egzempliorių tiražu, tačiau ir į Raseinius turėtų užklysti. Neabejoju, kad žemiečiai naująją kauniečio Petro Žemkausko apysakų knygą skaitys su dideliu susidomėjimu, nes čia ras ne vieną įvykį ar faktą ir iš jų pačių gyvenimo.P. Kauno nuotraukose: Žurnalistas, kraštotyrininkas ir rašytojas, Gruzdiškių Garbės pilietis Petras Žemkauskas ir jo apysakų knygos „Per Adomo obuolį“ faksimilė.
Dailininko Algimanto Snarskio draugiškas P. Žemkausko šaržas