Ar žinote, kam priklauso 1918 m. Nepriklausomybės Akto autorystė? Ar bus surastas dingęs Akto dublikatas, iki sovietų okupacijos saugotas Prezidento kanceliarijos archyve Kaune? Kuo svarbi Lietuvos istorijai 1917 m. rugsėjį įvykusi Vilniaus konferencija? Kauniečių TV žurnalistų pusvalandinėje istorinės dokumentikos laidoje „Priešaušrio Lietuva“ – nauji, niekur nepublikuoti faktai iš 1918 m. vasario 16 – osios Akto signatarų ir jų šeimų asmeninio, politinio, visuomeninio gyvenimo.
Kaip pasikeitė dvidešimties Lietuvos šviesuolių, kuriuos vienijo bendras bruožas – patriotiškumas, utopiškas sumanymas atkurti Lietuvos valstybę, – gyvenimas, paskelbus Nepriklausomybę?
Apie tai laidoje pasakos ne tik istorikai, literatūrologai, Seimo nariai, žymūs visuomenės veikėjai, bet ir signatarų provaikaičiai.
Kai kurių 1918-ųjų vasario 16 – osios Akto signatarų palaikai ilsisi tolimoje Sibiro žemėje, kelių – palaidojimo vieta nežinoma.
Visi jie, buvę teisininkai, gydytojai, inžinieriai, kunigai, bajorijos atstovai, tautininkai – šiandieną verti mūsų visų atminties, nes savo darbais ir nuopelnais Lietuvai pelnę didelę pagarbą. Anot vieno jų – giminaičio Jono Biržiškos, „ anie signatarai buvo tarsi kelrodė žvaigždė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui“.
Pirmojoje gegužės 23 dienos laidoje „Priešaušrio Lietuva“ laidos kūrėjai atskleis signataro profesoriaus Mykolo Biržiškos, kilusio iš Viekšnių (Mažeikių raj.), asmenybę, jo atsivertimą į lietuvybę.
Įdomi detalė – signataro tėvai – gydytojas ir muzikos mokytoja – sulenkėję bajorai, puoselėję lenkiškas tradicijas šeimoje. Kas paskatino M. Biržišką, iki 20 metų kalbėjusį lenkiškai, pasukti lietuvybės keliu?
Apie prof. M. Biržiškos socialdemokratines pažiūras, jo literatūrinę, mokslinę veiklą sužinosite Lietuvos žurnalistų sąjungos narės Danguolės Bunikienės (nuotraukoje) istorinės dokumentikos laidoje „Priešaušrio Lietuva“ gegužės 23 d. (šeštadienį), 11:30 val. tik per TV8.
Septynių laidų ciklo kūrimą iš dalies finansuoja Spaudos Radijo ir Televizijos rėmimo fondas.