Internetas pilnas įvairiausios informacijos, televizija kupina beverčių laidų, per radiją visą dieną šneka apie dainas, orus, horoskopus ir visokius pokštus, kuriuos galima iškrėsti draugams… Tokia žiniasklaidos ,,kūryba“ tikrai nedaro žmonių intelektualesniais.
Kaip nedirbantis ir turintis daug laisvo laiko žmogus, aš galiu panaršyti po internetą: perversti daugumą lietuviškų informacinių svetainių, peržiūrėti kai kurias laidas.
Iš mūsiškių populiarių portalų, turbūt nė vienas nėra profesionaliai informatyvus, nes, atrodo, kad jų užduotis yra tik informuoti apie kriminalus, politiką, sportą, nelaimes (kas Lietuvoje ypač populiaru) ir „žvaigždes”, tačiau dažniausiai visi portalai rašo apie tą patį (tik skirtingi straipsnio pavadinimai), todėl neįdomu, daugiau nesinori skaityti…
Todėl dažniausiai ir norisi naršyti užsienio portalus, nes tenai rašo ne tik apie svarbiausius šalies įvykius, bet nepamiršta ir įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kas dedasi kosmose, kokie istorinių vietų tyrinėjimo rezultatai. Įdomios koncertų, spektaklių, knygų recenzijas. Jeigu Lietuvoje yra koks minimalus skyrelis, tai dažniausiai būna skaitytojų parašyti tekstai. Žurnalistai neturi laiko, jie aprašinėja kiekvieną „elito” žingsnį? Tiesa, ne visi yra užsikrėtę ,,bulvariškumu”, ne visi rašo, kur ir ką valgo ,, garsenybės“, tačiau informatyvių portalų Lietuvoje – mažuma.
Kad ir kaip gaila, laikraščiai šiais laikais vis labiau yra stumiami nuošalėn… Informacija, kurią jie pateikia, jau būna perskaityta internete, tačiau man patinka laikraščiai, nes juose net keli puslapiai – svarbių, aktualių, analitinių publikacijų ir nėra, kaip internete, visuomenę bukinančių aprašymų ir nevykusių ,,internautų“ komentarų.
Teigiama, kad informacinių technologijų tobulėjimo laikais laikraščiai vis labiau nyks, kol galiausiai jų neliks, nors aš nenoriu su tuo susitaikyti. Gimiau ir augau, kai buvo populiarūs žurnalai ir laikraščiai, kai knygų žmonės ieškojo bibliotekoje. Ir televizija nerodė tiek tuštybės turinčių laidų… Ir vis dar negaliu suprasti, kaip žmonės gali skaityti knygą … kompiuteryje, o ne laikydami ją rankose.
Prisiminkime televizijos laikus, kurie buvo prieš 10 -15 metų. Apima nostalgija ir liūdesys, kad viskas mano akyse taip greitai pasikeitė. Laidų, kuriose akivaizdi režisūra, kai kalbama apie neesminius dalykus, anksčiau nebuvo. Pasiūla buvo negausi, tačiau tikrai naudingesnė, nei dabar. Iš visų žiniasklaidos priemonių, mano nuomone, greičiausiai į bedugnę krenta televizija. Neminint tų šokių laidų pavadinimų, galėčiau pasakyti, jeigu turėčiau vaikų, neleisčiau jiems šeštadienio vakarą žiūrėti televizoriaus.
Kalbu ne tik apie mergaites paveikiančias garsenybių bado dietas, bet ir apie vyrus, apsirengusius moterimis (kas yra gamtos anomalija) ir kokio nors politiko ar eilinės ,,žvaigždutės” necenzūrinius, neadekvačius žodžius. Ką jau kalbėti apie krūtų didinimo operacijas. Gal visą televiziją galima vadinti prostitute, nes ji daro tai, už ką jai sumoka. Galų gale, turint pinigų gali ne tik save parodyti ekrane (nors tu visiškai niekam neįdomus), bet ir leisti kažkam aprašyti tavo gyvenimo istoriją, nors nieko nesi pasiekęs.
Gaila, kad Lietuvoje daug silpnapročių, kurie kviečia televiziją, kad ji visiems parodytų skandalingas istorijas, su realiais girtuoklių apsistumdymais ir jų keiksmažodžiais. O žmonių, kurie mato radijo, spaudos ir televizijos klaidas, nėra tiek daug, kad būtų galima kažką pakeisti.
Smagu tik, kad vis mažiau jaunų žmonių žiūri televiziją, nes visi supranta, kad tai yra bereikalingas laiko švaistymas. Kiekvienas esame atsakingas už save ir kiekvienas renkamės kaip geriau praleisti laisvalaikį: praturtinti ar žeminti savo mentalitetą…
Nuotraukoje: Publikacijos autorė, Vytauto Didžiojo universiteto studentė Sigita Makarevičiūtė