Prieš pateikdami Raseinio rajono savivaldybės informacinį pranešimą apie laikraščio ,,Mūsų Raseiniai” pasirodymą, turime pacituoti vieno Visuomenės informavimo įstatymo straipsnio punktą:,,22 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai
6. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.”
Ne tik šalies savivaldybės, žurnalistai, bet ir visuomenė žino, kad Lietuvos žurnalistų etikos insprektoriaus tarnyba paskelbė, jog Druskininkų savivaldybė, pradėjusi leisti savo laikraštį, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Tokį druskininkiečių elgesį pasmerkė ir Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Tačiau raseiniečiai valdininkai, net negudraudami, kad įsteigė ne periodinį biuletenį, atvirai pristato savo naują laikraštį, kurio savininkas – Švietimo centras. Ar tai ne Raseinių rajono savivaldybės įstaiga?
***
Dienos šviesą išvydo pirmasis laikraščio „Mūsų Raseiniai” numeris, kurį pradėjo leisti Švietimo centras. Tie, kas jau spėjo atidžiau jį perskaityti, be abejo, jau atkreipė dėmesį, kad laikraštyje nėra jokios negatyvios informacijos, visiškai nėra politikos ir netgi nė vieno politiko pavardės. Laikraščio leidėjai patikina, kad taip bus ir ateityje.
„Mūsų Raseiniai” pasieks ir atokesnes vietoves, nes jis leidžiamas 5 tūkst. egz. tiražu. Atsiradus paklausai, tiražas bus didinamas kaip ir jo puslapių skaičius. Už naująjį laikraštį leidėjai pirmiausiai turėtų padėkoti rajono laikraščiams – senbuviams, kurie, įsijautę į monopolininkų vaidmenį, taip „užraitė” informacijos spausdinimo įkainius, kad nebebuvo įmanoma tokius apetitus patenkinti – kai už vieno kvadratinio centimetro informacijos išspausdinimą prašė 5 litų plius PVM, o vienas laikraščio puslapis buvo įkainojamas per 6 tūkst. litų, darėsi labiau negu liūdna.
Tuo tarpu naujo laikraščio „Mūsų Raseiniai” išleidimas su platinimo paslaugoms kainavo tik apie 1600 litų. Toks kiekis informacijos jau esamuose laikraščiuose (bent jau viename iš jų) būtų kainavęs… 48 tūkst. litų (8 psl. x 6 tūkst. Lt).
Vos pasklidus gandui, kad rajone bus leidžiamas dar vienas laikraštis, jis iškart buvo užsipultas: „Grįžta Stalino laikai. Valdiškas „organas” – už mokesčių mokėtojų pinigus”,- rėkė „Naujo ryto” pirmojo puslapio antraštė ir čia pat buvo paaiškinama, kad „turėdama savo laikraštį valdžia galės pudrinti smegenis žmonėms už jų pačių pinigus.” Tokią pat „natą” bemat pagavo ir „Alio, Raseiniai”, susirūpinę, kad „valdiškas” laikraštis bus leidžiamas už mokesčių mokėtojų lėšas”.
Neliko nuošalėje ir portalas „manoRaseiniai.lt”, nurodantis, „jog žiniasklaida yra valdžios darbą kontroliuojanti institucija, todėl Raseinių rajono savivaldybei steigiant jai tiesiogiai pavaldžius ir mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomus informacinius šaltinius, kyla valdžios sutelkimo vienose rankose ar net diktatūros grėsmė.” Jiems neužteko kantrybės sulaukti pirmojo numerio ir įsitikinti, kokie stalinai užvaldo žiniasklaidą ir kaip tie „organai” atrodo, įsitikinti, kad Savivaldybė jokio laikraščio neleidžia.
„Mūsų Raseiniai” laikraščių – senbuvių sveikinimų gimtadienio proga nesulaukė, o „Naujo ryto” korespondentas Sigitas Gudžiūnas nuo labo ryto Švietimo centro direktorės reikalavo atskleisti, kas tie laikraščio rėmėjai? Apie anksčiau ištrimituotus „tratinamus” biudžeto pinigus jau nebesiteiravo, panašu, jog pagaliau suprato, kad „Mūsų Raseiniai” bus leidžiami ne iš biudžeto lėšų, ne iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Savivaldybė nuoširdžiai sveikina „Mūsų Raseinius” gimtadienio proga ir linki jiems kuo tiesesnio kelio į skaitytojų širdis bei į pripažinimą.
***
Už šalies žiniasklaidą atsakingos institucijos anksčiau ar vėliau privalės uždrausti tokią savivaldybių ,,saviveiklą”. Liūdna, kad į valdininkų, kurie nepaiso Visuomenės informavimo įstatymo, pateko Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai. Druskininkietė Ramunė Šeštokienė, pažeidusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, pati parašė pareiškimą, kad palieka LŽS. Kaip bus su Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos ir LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos nare Kristina Bendžiūte? Ji, palikusi savaitraštį ,,Alio, Raseiniai” kūrė ir išleido pirmąjį laikraščio ,,Mūsų Raseiniai” numerį. Gal Raseinių švietimo centre atlygis už darbą didesnis arba pareigos garbingesnės? Kristina Bendžiūtė, kaip ir kiekvienas pilietis turi teisę dirbti tenai, kur nori. Tačiau kiekvienas žurnalistas, o juo labiau Žurnalistų sąjungos narys, negali nepaisyti VIĮ ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimų.