Lietuvoje baigėsi „Kino pavasaris“. Amerikoje išdalyti „Oskarai“. Tuoj prasidės „Eurovizija“. Gerai būtų, jei kino ar popscenos menai lenktyniautų kaip sportininkai. Kas pirmasis pasieks finišą. Tada nekiltų abejonių, kas geriausias režisierius, aktorius ar dainininkas. Bet tada, kai laimėtoją išrenka ekspertų ar tiesiog žiūrovų komisijos, į meną kaip į velykinį kumpį pribadoma abrikosų, slyvų. Įvairiausių nūdienos baimių, politinių simpatijų ir tabu. Kumpyje jau ieškoma ne kumpio, bet slyvos ar abrikoso…
Tokia nūdienos „slyva“ yra labai blogas tamsuolis musulmonas fanatikas. Ir labai kilni Vakarų kultūra. Ji filme gali būti tik subtiliai nujaučiama. Stovinti už kadro. Skirtingai nei džihadistai, neskriaudžianti sufijų iš Timbuktu („Timbuktu“). Bet priešprieša „tamsuolis musulmonas“ – kilnusis vakarietis gali būti parodyta ir primygtinai. Kaip 2010 m. ir 2013 m. „Oskarus“ laimėjusiuose filmuose „Išminuotojų būrys“ ir „Operacija „Argo“. Apie įvykius Irane ir Irake.
Kita „slyva“ – AIDS, rasinė, lytinė netolerancija. Sukurk kino filmą apie vergovę, apie transvestitui ar šiaip seksualinėms mažumoms pavojingą aplinką – būtinai gausi „Oskarą“. Gal aktorių apdovanos. Gal režisierių.
Trečioji „slyva“ – masinė vienos tautos tragedija ar ne masinė asmenybė. Ypač išsiskirianti. „Kino pavasariui“ ypač išsiskyrė mūsų tautietis Kolumbijoje. Amerikiečiams šiemet ypač patiko „Visko teorija“ apie ypatinga liga sergantį genijų astrofiziką. Kadaise ypač patiko prostitutė – maniakė serijinė žudikė („Monstras“).
Tad menininkams, jei nori būti apdovanoti, tenka tik prisitaikyti. Pvz., sukurti širdį draskančią dramą apie juodaodę les-bietę astrofizikę, boksininkę amerikietę. Pagrobtą „Islamo respublikos“ fanatikų. Jau sergančią AIDS, bet negaunančią vaistų. Be to, slepiančią savo orientaciją. Ir kaip tą amerikietę pamilsta arabė prižiūrėtoja. Irgi slepianti orientaciją.
Jei paskelbtų, kad aktorė dėl vaidmens turėjo numesti 25 kg ir sverti tik 30 kg, išmokti boksuotis bei perskaityti astrofizikos vadovėlį, – „Oskaras“ garantuotas.
Nuotraukoje: Publikacijos autorė, savaitraščio ,,Respublika” žurnalistė Olava Strikulienė
,,Respublikos” nuotr.