Telegramos Eltos veiklos pradžioje 1920-aisiais buvo vienintelis būdas perduoti žinias Lietuvai ir pasauliui. Dar telefonas. Buvo dar kurjeriai, Eltos žinias išnešioję, vėliau savo darbą modernizavę ir persėdę ant dviračių. Buvo laiškai.
Ryšiai su pirmosios Lietuvoje naujienų agentūros įkūrėju šveicaru filosofijos mokslų daktaru J.Eretu užsimezgė žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, publicisto, kunigo Juozo Purickio dėka, kuris 1913-aisiais studijuoti išvyko į Šveicariją, Friburgo universitetą. Didelis Lietuvos patriotas J.Purickis nuo 1916 metų pradėjo dirbti Lietuvių informacijos biure, kuris tuo metu veikė Lozanoje. Šio biuro tikslas buvo skelbti Europai Lietuvos siekį turėti nepriklausomą valstybę.
J.Purickis taip pat redagavo Šveicarijoje vokiečių kalba leidžiamą žurnalą „Litauen“ ir jam reikėjo pagalbininko, juo ir pasirinko J.Eretą. Šveicaras, pasak amžininkų, aktyviai įsitraukė į veiklą Lietuvių informacijos biure, rašė knygą apie Lietuvą, susidraugavo su užsienyje gyvenančiais lietuviais, pradėjo mokytis lietuvių kalbos.
1919 metais J.Eretas, dirbęs spaudos specialistu prie Lietuvos misijos Berne, pakviestas dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje patarėju ir koordinuoti Lietuvos informacijos biurų kitose šalyse darbą.
1920 metų balandžio 1 dieną sujungus šių biurų darbą, prie Užsienio reikalų ministerijos darbą Kaune pradėjo Lietuvos telegramų agentūra ELTA. Jai vadovauti paskirtas J.Eretas.
Pirmaisiais mėnesiais ELTA dirbo gana primityviomis priemonėmis – telefono ryšys buvo netobulas, su užsieniu susisiekti sunku, bandymas surasti žurnalistų, mokančių užsienio kalbą, prilygo kone Sizifo darbui, ryšių su užsienio naujienų agentūromis nebuvo, tad žinios daugiausia buvo imamos iš užsienio laikraščių ir verčiamos į lietuvių kalbą. Jau pirmaisiais gyvavimo metais ir Vilniuje įsteigtas Eltos biuras.
Iki 1940 metų ELTA išaugo į stiprią naujienų agentūrą, palaikiusią tiesioginį ryšį su žymiausiomis Europos agentūromis „Reuters“, DNR, „Havas“, „Stefani“, TASS. Pradėtos naudoti tuomet modernios ryšio priemonės – teletaipai. Informacija anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis buvo verčiama į lietuvių kalbą.
Sovietams okupavus Lietuvą, liko vienintelė – rusų kalba. Okupacinio režimo gniaužtai pradėjo varžyti ir savaip koreguoti informacijos srautus. ELTA tapo Sovietų Sąjungos agentūros – TASS padaliniu.
Pokario Eltos direktorius buvo vadinamas atsakinguoju vadovu. Jis ir beveik visi korespondentai bei redaktoriai buvo demobilizuoti rusų kariškiai, kurie darbe dėvėjo kariškas uniformas be antpečių, kalbėjo ir rašė rusiškai. Liko žinių, kad tik vienas korespondentas rašydavo informacijas lietuviškai ir dėl to sulaukdavo kolegų pykčio, mat jo medžiagas reikėdavo išversti į rusų kalbą, o po to vėl „atversti“ į lietuvių.
Nuo 1953 metų rusakalbius kariškius pradėjo keisti Vilniaus universiteto absolventai, bet visos užsienio agentūrų žinios vis dar ateidavo tik iš Maskvos ir tik rusų kalba.
Lietuvių išeivijos pastangomis naujienų agentūros ELTA nepriklausomas, niekieno nekontroliuojamas padalinys įkurtas užsienyje. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK’as) 1944 metų gruodžio 14 dieną Berlyne nutarė įsteigti slaptą Eltos informacinį biurą, kurio uždavinys – informuoti užsienio valstybes apie tikrąją padėtį Lietuvoje. Biuro vedėju buvo paskirtas Antanas Valikėnas. Eltos žinių biuletenis, leistas kasdien nuo 1945 metų, vėliau išeidavo kas dvi savaites.
Nuo 1953 metų Vokietijos mieste Reutlingene pradėtas leisti biuletenis vokiečių kalba „ELTA Pressediens“, nuo 1954 metų – Romoje italų kalba „ELTA Press“, nuo 1956 metų -Niujorke anglų kalba „ELTA Information Service“, nuo 1961 metų – Buenos Airėse ispanų kalba. Biuleteniai buvo leidžiami ir prancūzų, portugalų, arabų kalbomis. Jais naudojosi politikai, diplomatai, įvairių šalių žiniasklaida.
1995 metais pradėtas valstybinės naujienų agentūros ELTA privatizavimo procesas – ELTA tapo akcine bendrove. Šiuo metu ji yra vienintelė nacionalinė naujienų agentūra Lietuvoje. Eltos teksto ir vaizdo informacijas gauna daugiau kaip 200 informacijos vartotojų Lietuvoje ir užsienyje – didieji šalies dienraščiai, savaitraščiai, rajonų žiniasklaida, žurnalai, radijo ir televizijos stotys, valstybės institucijos, Lietuvos ir bendros su užsieniu įmonės ir organizacijos, užsienio lietuvių bendruomenės ir jų spaudos leidiniai bei radijo stotys, diplomatinės atstovybės Lietuvoje ir užsienyje.
1920 metais agentūra užsienyje turėjo 15 korespondentų, apie 20 – šalyje. Šiuo metu naujienų agentūroje ELTA dirba 40 etatinių darbuotojų, kasdien skelbiama apie 300 informacijų svar-biausiomis Lietuvos ir užsienio politikos, verslo, teisėtvarkos, kultūros, sporto temomis. Pagrin-dinės Lietuvos įvykių naujienos verčiamos į anglų ir rusų kalbas.
Naujienų agentūros ELTA fotoarchyvuose sukaupta daugiau kaip 100 tūkstančių negatyvų, fotobanke – apie 460 tūkst skaitmeninių nuotraukų.
„LONDONAS. Anglų muitų valdyba pakeitė savo prieš kurį laiką padarytą sprendimą ir nutarė, kad beždžionės yra keturkojės, o ne keturrankės, ir todėl už jas negalima imti jokio muito. Pakeitimas buvo padarytas po plačių tyrinėjimų.”
„SIDNEJ. Čia buvo rengiamasi pastatyti operą„Karmen”, tačiau ji turėjo būti atidėta, nes žiurkės, patekusios į dėžes su kostiumais, sugadino beveik visus kostiumus. Pristatymas atidėtas vienai savaitei”