Maironio lietuvių literatūros muziejuje 2015-ųjų birželio 26-ąją įvyko rašytojo ir žurnalisto Bronio Railos, kurio palaikai, kaip ir žmonos Danetos, parvežti iš JAV ir perlaidoti Kaune, atminimui skirta popietė. Joje dalyvavo dukros Neringa ir Undinė Railaitės, anūkės Nida ir Gina, gausus būrys kauniečių – kultūros ir meno mylėtojų.
Mūsų pagarba ir dėkingumas MLLM direktorei Aldonai Ruseckaitei, išeivijos literatūros skyriaus vedėjai Virginijai Babonaitei – Paplauskienei ir visam muziejaus kolektyvui, kuris surengė įsimintiną, daugiau kaip dvi valandas trukusią programą, skirtą Broniui Railai ir jo žmonai Danetai.
Prieš patenkant į erdvią muziejaus renginių salę, visų dėmesį patraukė paroda ,,Dialogas su lietuviais“. Daugybė nuotraukų, žurnalistinio darbo pažymėjimų, laiškų, apdovanojimų…
Garbingiausioje vietoje yra B.Railai skirtas Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premijos laureato diplomas už 1995 metais išleistą prisiminimų knygą ,,Rašalo ašaros“. Apskritai nemažame stende sutilpo Bronio Railos išleistos knygos, kurių net dvi dešimtys, taip pat rankraščiai ir daug fotografijų.
Būsimoms žurnalistų ir istorikų kartoms bus ką nagrinėti, lyginti, girti ar peikti, nes B.Railos palikimas – nemažas.
Bronys – profesionalas. Ir ne tik spaudoje. Jis buvo vienintelis prieškario Lietuvos laikraščių ir radijo darbuotojas, baigęs dainavimo klasę Kauno konservatorijoje.
Tikriausiai dėl to literatūrinė šventė Kaune prasidėjo Vilniaus kvarteto atliekama klasikine, kurią taip mėgo Bronys Raila, muzika.Pirmasis apie B.Railą kalbėjo Kauno meno kūrėjų asociacijos narys, rašytojas Petras Palilionis.
Jis nepažinojo šio išeivijoje gyvenusio žurnalisto, kuris rašė ir eilėraščius, tačiau sugebėjo įdomiai, publicistiškai apžvelgti B.Railos kūrybą ir jo gyvenimą.
Kur kas lengviau yra pasakoti apie Railą buvusiam Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui, žinomam publicistui vilniečiui Domui Šniukui, kuris net septynerius metus bendravo laiškais.,,Nežinau, kas galėtų su juo lygintis produktyvumu, įvairių politikos ir kultūros sričių aprėpimu, publicistikos žanrų įvairove, polemikos aistra. Žinynuose, enciklopedijose jis vadinamas žurnalistu, publicistu, literatūrologu, rašytoju, poetu, vertėju, kultūrologu, ideologu ir panašiai,” – kalbėjo D.Šniukas. – ,,Talentas jame kartais draugavo, kartais lenktyniavo, o kartais ir pasibardavo su temperamentu. Jis rašė dienraščiams, žurnalams, kalbėjo per radiją. Daugumą savo darbų išleido rinkiniais, o bibliografai suskaičiuoja net 18 knygų. Čia būtina pastebėti, kad tai padarė ne dirbdamas profesionalioje aplinkoje – už redakcijos stalo, ne iš žurnalistikos pelnydamas duoną…“
Mūsų svetainės ,,Komentaruose“ pateiksime viską, ką literatūrinėje popietėje įdomiai priminė žurnalistikos senjoras Domas Šniukas. Sakysime, tik iš jo pirmąkart išgirdome, kad mūsų šiandieninio kauniečių žurnalistų vadinamo ,,himno“ – Spaudos valso – autorius yra Bronys Raila. Netikėtas faktas. Ir ne tik šis… (Susiraskite ,,Komentarus“…)Akademiškai svarus buvo ir Vilniaus universiteto hum. m. dr., profesoriaus Aleksandro Krasnovo perskaitytas pranešimas apie kūrėją B. Railą, kurį savaip palygino net su Vincu Mykolaičiu – Putinu, akcentavo žurnalisto vidinius bei jo politinius prieštaravimus.
Prireikė net 18 metų, kad velionio palaikai sugrįžtų gimtinėn Lietuvon ir būtų perlaidoti Petrašiūnų kapinėse . Dar ilgiau reikėjo laukti, kad mes sužinotume, kokį gyvenimo kelią turėjo įveikti kolega, kokį pėdsaką jis paliko Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose.
Besiklausant aktoriaus Egidijaus Stanciko skaitomų ištraukų iš Bronio Railos knygos, nedavė ramybės mintis, kodėl mes prisimename tik amžinybėn iškeliavusius ir nepastebime, deramai nepagerbiame tų, kurie dabar yra šalia mūsų… Ką jau bekalbėti apie kolegas žurnalistus, kurie penkiasdešimt metų buvo už mūsų ,,geležinės sienos“ ir apie kuriuos mes daug ko nežinojome. Vienas iš jų – prieškario Lietuvos spaudos ir radijo žurnalistas Bronys Raila.
Už savo tėvelių pagerbimą ir prasmingą jų palaikų sugrįžimą ir perlaidojimą Kaune, dukra Neringa Railų šeimos palikuonių vardu dėkojo visiems, kurie dalyvavo laidotuvėse, Šv. mišių maldoje ir susitikime Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Kad daugiau tokių pagarbos ir padėkos valandėlių mes sulauktume čia, Lietuvoje…
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.