Lietuvoje siūlomas socialinis modelis šiandien – „ant bangos“. Jis visur aptarinėjamas, svarstomas, giriamas ir peikiamas… Apie tai buvo kalbama ir Kauno žurnalistų namuose surengtame seminare ,,Žurnalistika ir žmogaus teisės – profesinių standartų praktinis taikymas“, kuriame pranešimą padarė ir Lietuvos advokatų Garbės teismo narys, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Justinas Usonis.
Socialinio modelio parengimo kaštai – 1 mln. eurų
Advokatas J. Usonis – vienas iš šio modelio autorių. Užsakymas parengti socialinį modelį Lietuvai buvo gautas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jo parengimas valstybei atsiėjo 1 mln. eurų. Daug tai ar mažai? Pasak J. Usonio, vargu ar tai dideli pinigai, nes prie šio modelio apie 15 mėnesių dirbo 40 žmonių! Išskaidžius minėtą pinigų sumą į laikotarpį, per kurį be galo daug diskusijų visuomenėje sukėlęs socialinis modelis buvo parengtas, esą nėra dideli pinigai.
Kaip juokdamasis pastebėjo pranešėjas, keliams, ir ypač – tiems, kurie vingiuoja įtakingų asmenų sodybų link, Lietuva išleidžia nepalyginamai didesnes sumas.
Aptarinėjamas socialinis modelis, kaip numatyta ES strategijoje, turi apjungti kelis polius – didinti gyventojų užimtumą, mažinti skurdą, gerinti socialinę apsaugą ir kt.
Lietuva atsilieka nuo kaimynių
Mokslininkai, anot pranešėjo, pasiūlė didelį dokumentų paketą, tačiau Trišalė taryba viską blokavo, bet kokius teiginius įvardydama kaip darbuotojų atžvilgiu įteisinamą „baudžiavą“. Kaimyninės šalys (Estija, Latvija, Lenkija) esą jau seniai dirba vadovaudamosis naujais įstatymais ir džiaugiasi investuotojų srautais, todėl ir Lietuva negali likti „balta varna“ – gyventi lyg „pagal baltarusišką modelį“.
(Nuotraukoje: Seminaro klausytojos kaunietės žurnalistės Džiuljeta Kulvietienė (pirmoji iš dešinės), Jurgita Jurevičienė, Rasa Prascevičienė, Aurelija Žutautienė)
Kita vertus, anot advokato, jau dabar Lietuvoje nelabai paisoma galiojančio Darbo kodekso nuostatų, jos gudriai apeinamos, todėl nelabai tikslinga, kad šis teisinis dokumentas liktų galioti toliau.
Mokslininkas pabrėžė, kad darbo grupės uždavinys buvo parengti tokį socialinį modelį, kuris atitiktų laikmečio realijas, o kartu nebūtų pažeisti darbuotojų teisėti lūkesčiai. Akcentuoti nauji darbuotojo ir darbdavio santykiai.
Pokyčiai neišvengiami?
Profesinių sąjungų atstovai tuo tarpu tvirtina, kad socialinis modelis parengtas skubotai. Kartu reikia pripažinti, kad senasis Darbo kodeksas galioja bene 20 metų ir yra akivaizdžiai pasenęs. Per tuos dešimtmečius esą labai pasikeitė ir darbo santykiai, ir darbo rinka. Todėl verkiant reikėjo pokyčių.Dar vienas niuansas, anot pranešėjo, tai, jog apie darbuotojus reikia kalbėti kaip apie intelektualius – subrendusius, apsišvietusius piliečius. Reikia suprasti ir įsisąmoninti, kad dabartinės darbo rinkos sąlygomis žmogus, atėjęs dirbti į vieną įmonę, neužsibus joje 20 ar dar daugiau metų. Esą nereikėtų prisirišti prie darbovietės, kaip buvo anksčiau, sveikai vertinant prasmingą posakį, jog „kiekviena pabaiga yra kieno nors pradžia“.
(Nuotraukoje: Seminaro dalyvė, laikraščio ,,Lietuvos žinios” korespondentė Kaune Kristina Kučinskaitė-Grudienė)
Ko daugiau – pliusų ar minusų?
Pranešėjas akcentavo, jog profesinių sąjungų atstovai siūlomame socialiniame modelyje įžvelgia tik trūkumus, tuo tarpu visos eilės pažangių naujovių stengiasi nepastebėti. Kalbėdamas apie išeitines išmokas advokatas akcentavo, jog trumpesnis įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas ir mažesnės išeitinės išmokos (nes trumpesnis laikotarpis būtų apmokamas) esą gerokai išjudintų darbo rinką, nes darbdaviai nebijotų priimti į darbą daugiau žmonių, kuriuos, jei kiltų netikėtų problemų, galėtų greičiau ir paprasčiau atleisti.
Advokato nuomone, nereikėtų tvirtinti, kad dabar gyventojai yra geresnėje padėtyje, nes statistika rodo, kad palyginti labai mažai darbuotojų atleidžiami iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės – dauguma išeina iš darbų jų pačių prašymu, greičiausiai su darbdaviu aptarę visus išėjimo iš darbo niuansus ir radę abiem pusėms priimtiną kompromisą.
Seimo nariams – privilegijos
Tiesa, vieną parengto modelio trūkumą advokatassocialinio modelio punktuose nėra nė žodžio apie Seimo narius ir kitus valstybės tarnautojus. Pasirodo, Seimo nariai turi atskirą įstatymą, kuriuo, baigusis jų kadencijai ir forminant išeitines išmokas ar jų dydžius, vadovaujamasi. Na, o atleisti iš užimamų pareigų valstybės tarnautojai (kad būtų išvengta valstybės pinigų švaistymo, jei jie netrukus vėl grįžtų į valstybės tarnybą) išeitines kompensacijas turėtų gauti tik po mėnesio. Jei netrukus įsidarbintų valstybės tarnyboje, kompensacijos būtų nemokamos.(Nuotraukoje: LŽS pirmininko pavaduotoja, VDU prof. Audronė Nugaraitė seminaro pažymėjimą įteikia jonavietei žurnalistei Verai Semionovai , ji – dešinėje)
Pasak pranešėjo, išeitinė išmoka (laikotarpio prasme) naujajame socialiniame modelyje numatyta tam, kad kompensuotų staiga prarastas pajamas, kol darbuotojas susiras kitą darbą, o darbdaviai esą jau vis garsiau pasisako už naujo fondo, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams, sukūrimą.
Žurnalistų algos – „hibridinės“
Pranešėjas palietė ir žurnalistų darbo apmokėjimo klausimą. Jis nusistebėjo, kad beveik visi žurnalistai gauna „hibridinį“ atlyginimą – algą ir autorinį honorarą. Toks modelis esą sunkiai suvokiamas, mat kilus ginčui dėl atlygio žurnalistui būtų sudėtinga savo teises apginti, kadangi iškart kiltų klausimas, kokias pretenzijas darbdaviui reikšti – ar kad per mažai sumokėjo darbo užmokesčio, ar – per mažai honoraro.
Būsima pensija. Kokios tikėtis?
Galvojant apie būsimą pensiją, anot pranešėjo, žurnalistams būtų kur kas palankiau, kad jie dirbtų tik pagal darbo sutartį, nes tokiu atveju darbdavys už savo darbuotoją mokėtų pilnus (didesnius) mokesčius, vadinasi, darbuotojas galėtų tikėtis ir didesnės pensijos. Kartu pranešėjas apgailestavo, jog Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kai pensijos didinamos ne atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, o į politikų sprendimus. Tuo tarpu naujajame modelyje siūloma, kad pensijos vienetai kauptųsi nuo sumokėtų mokesčių sumos. Ekonomikai kylant taško vertė didėtų sparčiau, krentant – didėtų mažiau. Bet vis tiek didėtų! Žmogus matytų, kiek mokesčių sumokėjo, taigi ir kokią pensiją užsidirbo. Taškų įvedimas, anot pranešėjo, suteiktų daugiau aiškumo ir skaidrumo. (Nuotraukoje: Viniečiai advokatai Audrius Bitinas ir Justinas Usonis, jis – dešinėje)
Lengviau apginti savo teises
Be to, jei darbuotojas dirba tik pagal darbo sutartį, yra daug lengviau ir paprasčiau apginti savo teises. Tarkime, darbdavys nesumokėjo atlyginimo – darbuotojas iškart gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją, ir ši imasi tyrimo (nereikia mokėti jokių mokesčių, nereikia samdytis advokato).
Kalbėdamas apie atostogų trukmę pranešėjas akcentavo, jog tai turėtų būti kolektyvinių sutarčių turinio klausimas. Esą Vyriausybė neturėtų nustatinėti darbuotojų atostogų trukmės be kolektyvinių derybų.
Siūloma, jog socialiniame modelyje numatytos darbuotojų garantijos galiotų tik profesinių sąjungų nariams.
Nuotraukoje (viršuje): Kauno žurnalistų namuose surengtame praktiniame seminare kalba Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos advokatų Garbės teismo narys Justinas Usonis)
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.