Rengiant įvairias publikacijas, tenka ieškoti medžiagos ir senojoje prieškario (leistoje iki 1940 m.) spaudoje. Todėl labai praverčia „Lietuvos bibliografija“. Esu dėkingas Bibliotekoms ir jų darbuotojams, parengusiems ir tęsiantiems šios serijos rengimą ir leidybą. Belieka kreiptis į elektroninę svetainę www.epaveldas.lt ir perskaityti norimą staripsnį. Neveltui Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius doc. Rimvydas Laužikas apie tai yra rašęs, kad visuomenė nebenori priimti informacijos senoviškai, kad muziejai, bibliotekos, kultūros įstaigos turi tarnauti žmogui. Tik neparašė gerb. docentas, ką daryti jei naujoviškoje elektroninėje svetainėje nėra reikalingų metų ar numerių ieškomo žurnalo ar laikraščio. Ir ką tokiu atveju patartų doc. R.Laužikas paprastam sakitytojui ar informacijos vartotojui? Kur jam ieškoti teisybės?
Pateikiame citatą iš portalo (http://verslas.delfi.lt/ESparama/.): „Informacinė visuomenė visiems”projekto lėšomis 2010-2012 metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka drauge su dar 9 partneriais įgyvendino „ Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtros “ projektą, kurio metu suskaitmenino turtingą ir įvairiaspalvį šalies kultūrinį paveldą: knygas, laikraščius, rankraščius, muziejų vertybes ir archyvinius dokumentus
Atrodo, graži citata. Tik ar tai nėra klaidinant is skaitytojus ir informacijos vartototojus teiginys? Juk ne visa mūsų Respublikoje esanti periodika lietuvių kalba iki 1940 m. yra suskaitmeninta arba tai atlikta aplaidžiai, nekokybiškai, nepilnai. Susidaro įspūdis, kad skaitmeninimui imta daugiausiai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNMMB) fonduose saugoma periodika, o ji yra su trūkumais.
Teko rinkti medžiagą savarankiškai net keliolikos Lietuvos miestelių istorijoms ir kitoms knygoms pagal Lietuvos bibliografijos „C“ seriją ir visiems leidiniams reikėjo trūkstamų numerių ieškoti bibliotekose. Pavyzdžiui, JAV leisto lietuvių laikraščio „Saulė“ elektroninėje svetainėje pateikiami tik 8 metų atskiri numeriai, nors laikraštis buvo leidžiamas 1888-1959 m. Nenurodyta epaveldo apraše, kokiose Lietuvos bibliotekose ir saugyklose yra kitų metų komplektai. Nėra ir JAV leisto laikraščio „Keleivis”, nors jo originalai Lietuvoje jau aprašyti „Lietuvos bibliografijoje”, bet neįvesti į epaveldo svetainę. Ir tokių pavyzdžių aibė.
Be to, kai kurie laikraščiai nuskaitmeninti nekokybiškai, neryškūs. Kas kaltas, kad taip aplaidžiai, neatsakingai atliktas periodkos skaitmeninimas? Manyčiau, kad būtina elektroninę svetainę papildyti trūkstamais lietuviškos periodikos komplektais, praleisais numeriais, puslapiais.
Šia proga norisi priminti, kad kuriant LNMMB elektroninį katalogą yra praleistų leidinių bibliografinių kortelių. Pavyzdžiui, jeigu pasižiūrėtumėme į kortelių vaizdų katalogą, pagal Geografinę rodyklę – nerastumėme Pašvitinio, nors šiai vietovei kortelių buvo ne tiek jau mažai.
Yra atvejų, kai Bibliotekos nenuskaitmenintos periodikos skaitytojams neišduoda dėl jos susidėvėjimo. O kada leidinys atsidurs epavelde? Kodėl taip yra, ir kas kaltininkas dėl aplaidžiai atlikto darbo? — taip ir lieka neaišku. Gal toks darbuotojas net ir pinigus gavo už savo darbo niekalą?!
Todėl vis labiau aiškėja, kad pribrendo reikalas visa tai išsiaiškinti detaliau ir būtinai atlikti šios svetainės periodinių leidinių įvedimo patikrinimą (,,auditą“) ir išaiškinti aplaidžiuosius, kad nebūtų daroma gėda kruopštumo reikalaujančiai mūsų profesijai, o pirmiausiai minėtajam doc. R.Laužikui, Lietuvos verslui ir ES paramos teikėjams.
Nuotraukoje: Publikacijos autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Antanas Staskevičius
Vido Mačiulio nuotr.