Kartu su kūrybine grupe svarstydami idėją, kodėl būtent dabar reikėtų j knygą sudėti kai kuriuos beveik šešerius metus LRT televizijos transliuotos laidos „Be pykčio” pokalbius, priėjome prie išvados, kad šiuo metu aptapšnotoje viešojoje erdvėje ypač trūksta ramaus dialogo ir gebėjimo išgirsti oponentą, kad labiausiai mūsų visuomenės bėdas atspindi kalbėjimo būdas. Kita vertus, pašnekesiai, kuriuos atrinkome iš 2005-2009 m. periodo, nė kiek neprarado aktualumo, todėl manome, kad skaitytojai per laiko prizmę įžvelgs tai, kas mums skauda ir apie ką reikia kalbėtis šiandien.
Tarp gyvųjų jau nebeturime poeto Justino Marcinkevičiaus ir maestro Mstislavo Rostropovičiaus, bet tai, apie ką jie šnekėjo prieš kelerius metus, nepasikeitė.
Kai 2003-iųjų rudenį Kaune pradėjome kurti laidą ,,Be pykčio”, jos vedėjas filosofas prof. Leonidas Donskis sakė, kad į pasaulį reikia žvelgti mėginant suvokti, koks jis yra, ir, pasak Benedicto de Spinozos, stengtis ne verkti, ne piktintis, bet suprasti. O svarbiausia – žiūrėti į gyvenimą smalsiai, atidžiai ir be pykčio. Taip atsirado pavadinimas.
Tada, pirmojoje laidoje, bandėme atsakyti į klausimą, ar esame pikta visuomenė. Kas atsitiko, kad vis didėja nepasitenkinimas ir pyktis, neleidžiantys pasidžiaugti pozityviais pokyčiais, kas pasikeitė per tuos metus, ar tapome išmintingesniais savosios valstybės piliečiais? Kas mums trukdo kalbėtis ir susikalbėti be pykčio ir šališkumo? Prie to paties klausimo sugrįžome ir paskutinėje laidoje 2009-aisiais.
Per tą laiką studijoje Kaune, o vėliau LRT studijoje Vilniuje laidos vedėjas L. Donskis pakalbino daugybę žmonių – politikų, politologų, žurnalistų, istorikų, menotyrininkų, aktorių, režisierių, rašytojų. Visi jie, savo srities žinovai, norėjo bei gebėjo kalbėtis ir susikalbėti, nors puoselėjo skirtingus požiūrius, nuostatas, įsitikinimus.
Kaip sakė laidos bendraautoris istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, kalbėjimo būdas – vienas iš lemiamų veiksnių stengiatis patiems suprasti ir įtikinti žmones, kad yra nepaprastai svarbu šnekėti apie dalykus, kurie nūdienos kasdienybėje, atrodo, jokios apčiuopiamos naudos neduoda. Ir patiems reikia išlikti bendruomenėje, tikinčioje, jog reiškinius aiškintis verta. Ypač šiandien privalu suprasti, kad ne ekonomikos formulės, ne ūkio magija, bet naujas kalbėjimo būdas yra mūsų viltis ir šansas, kelias į sąmoningą gyvenimą – ne kad šis mus be galo gyventų, o kad mes jį dar gyventume.
Laidos kūrybinė grupė dėkinga LRT žmonėms, supratusiems mus ir padėjusiems, kad ir kaip patetiškai skambėtų, atlikti visuomeninę švietėjišką misiją. Ir nors dabar žiniasklaida dar labiau murkdosi reitingus keliančios popkultūros tuštybėje, išpūstų skandalų ir interesų pursluose, lieka viltis, kad net ir bukinami žmonės atsirenka tai, kas svarbu, kad riksmas ir triukšmas niekur neveda, kad ateina laikas, kai norima ramiai pasikalbėti, suprasti kitokį – be pykčio ir šališkumo.
Atrinkome šiai knygai tik 18 interviu, kurie, mūsų nuomone, aktualūs šiandien. Nors laidoje, keičiantis transliacijų laikui ir trukmei, kur kas daugiau būta pokalbių su keliais pašnekovais, pasirinkome publikuoti vadinamąjį tete-a-tėte variantą. Žinoma, perkeldami gyvą pašnekesį į tekstą rizikavome prarasti daug subtilių niuansų, bet tikimės, kad nagrinėjamos temos sudomins tuos, kurie galbūt nepažiūrėjo „Be pykčio laidų”, kurios redaktore aš buvau. Prie knygos rasite DVD su keliomis laidomis, iliustruojančiomis tiesioginio eterio savitumą.
Pokalbiai surikiuoti chronologine tvarka, o žmonės, kuriuos šnekino L. Donskis, atstovauja įvairioms sritims – nuo politikos iki meno. Laidoje yra viešėjęs ne vienas garsus politikas ir ne sykį. Atrinkome netradicinius Valdo Adamkaus ir Vytauto Landsbergio interviu, rūpėjo priminti, ką mūsų laidoje kalbėjo garsūs Rusijos disidentai Jurijus Afanasjevas, Sergejus Kovaliovas, Andrejus Piontkovskis. Net ir kitaip rutuliojantis šalies santykiams su kaimynais tebėra aktualios garsiojo Lenkijos žurnalisto, vieno iš Solidarumo lyderių Adamo Michniko mintys. Meno ir kūrybos žmonės – lietuviškai puikiai kalbantis estas rašytojas prof. Reinas Raudas, pasaulio pilietis filmininkas Jonas Mekas, režisierius Jonas Jurašas ir aktorius Liubomiras Laucevičius – visi jie irgi pasirinkti neatsitiktinai. Kodėl?
Paliekame spręsti buvusiems žiūrovams ir skaitytojams. Nors laidoje dalyvavo įvairių žmonių, bene daugiausia būta apžvalgininkų ir žurnalistų. Mūsų svečiais yra tapę Kęstutis Girnius, Alvydas Jokūbaitis, Rita Miliutė, Artūras Račas, Audrius Bačiulis, Vladimiras Laučius, Virginijus Savukynas ir kt. Bet pasirinkome tik pokalbį su Romu Sakadolskiu, nes tai, ką jis sakė prieš trejus metus, beveik nepasikeitė.
Visus penkiolika interviu užsklendžia dviejų iš laidos kūrėjų – L. Donskio ir E. Aleksandravičiaus – dialogas. Tai buvo paskutinė ,,Be pykčio” laida (nuo 2009 m. sausio 25 d. sutartis su LRT nutraukta). Jos vedėjas tapo Europos Parlamento nariu.
Knygos audinį gal kiek keičia trys interviu su garsiais rašytojais: Tracy Chevalier, meistriškai beletrizuojančia Europos istoriją, švedu Peru Olovu Enąuistu ir britu Philipu Pullmanu. Tai tarsi post scriptum temos, kurios mums svarbios, kadangi knyga ir pasako¬jimas ypač reikalingi visuomenei, besivaduojančiai iš mentalitetą traumuojančios patirties, pykčio, baimės ir net tamsos, nors esame apšviesti televizorių, kompiuterių ir išmaniųjų bei neišmaniųjų telefonų ekranų mirgėjimo.
Knygos sudarytojai darsyk dėkoja LRT žmonėms, mūsų laidos svečiams ir oponentams už galimybę kalbėtis ir išgirsti vieniems kitus. Ačiū tariame kantrioms ir darbščioms talkininkėms – dizainerei Kornelijai Buožytei-Jerašūnienei ir kalbos redaktorei Aistei Tamošaitytei, apskritai visiems, su kuriais galėjome ir galime kalbėtis be pykčio ir šališkumo.
Nuotraukose: „Inteligent Media” redaktorių kolegijos pirmininkė, buvusi TV laidos „Be pykčio” redaktorė, LŽS narė Birutė Garbaravičienė ir jos sudaryta knyga „Be pykčio”
Nuotr. iš asmeninio albumo