Lietuvos radijo ir televizijos komisijai 2013-ieji buvo ,,porevoliuciniai“ metai, nes pernai Lietuvos seimui patvirtinus Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimus, juos LRTK turėjo įgyvendinti. Vietoje 14 narių, nuo sausio pirmosios darbą Komisijoje pradėjo tik 11. Du paskyrė Respublikos Prezidentė, tris – Lietuvos seimas, tris – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, po vieną – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija.
Kai kurios Komisijos darbo naujovės buvo nepriimtinos naujai paskirtiems nariams, todėl net trys iš jų atsisakė savo pareigų LRTK, todėl juos pakeitė kiti. Seimas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku patvirtino Edmundą Vaitekūną, jo pavaduotoju Joną Korenką. Buvęs LRTK direktorius Nerijus Maliukevičius tapo administracijos, kurioje dabar yra 17 darbuotojų, direktoriumi. (Nuotraukoje: LRTK vadovai E.Vaitekūnas ir J.Korenka (dešinėje)
Kelis pirmuosius naujos LRTK darbo mėnesius buvo įvairių nesusipratimų, ginčų, abejonių, neišspręstų veiklos klausimų. Atrodė, kad Lietuvos seimo ,,iš viršaus“ atlikti pakeitimai, bus didelė kliūtis Komisijai formuojant valstybės audiovizualinę politiką, sprendžiant radijo, televizijos programų transliavimo ir retransliavimo bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų klausimus.
(Nuotraukoje: LRTK narys Vincentas Vobolevičius)
Gyvenimas įrodė, kad viską lemia ne valstybės priimti įstatymai (kartais net nesuprantami, kodėl jie tokie), o žmonės, kurie juos vykdo. 
Man, ilgiausiai esančiam Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje, teko dirbti vadovaujant trims LRTK pirmininkams (net ir aš pereinamuoju laikotarpiu juo buvau), skirtingų profesijų, pažiūrų, darbo stiliaus.
Ir dar. Pirmieji du vadovai bei jų pavaduotojai buvo tik ateinantys, į posėdžius, o dabartiniai – etatiniai, kasdien esantys įvykių ir problemų sūkuryje.
(Nuotraukoje: LRTK nariai Kęstutis Petrauskis ir Mantas Martišius (dešinėje)
Komisijos nariai ir administracijos darbuotojai 2013-ųjų pabaigoje pajuto savo profesinę vertę, reikalingumą ir vadovų pagarbą. Kaip ir jų reiklumą. Daugel metų Lietuvos radijo ir televizijos komisija dirbusi senose, tam nepritaikytose ir apleistose patalpose, gruodžio mėnesį persikėlė į šiuolaikinį biurą Šeimyniškių gatvė 3 A. Patalpos taip pat nuomojamos(ir už panašią kainą), tačiau skirtumas tarp naujų ir senų, kaip diena ir naktis.
Jaukioje, su gera aura salėje, pirmojo LRTK posėdžio proga Komisijos narys Dainius Radzevičius, atstovaujantis Lietuvos meno kūrėjų asociaciją, pirmininkui Edmundui Vaitekūnui įteikė paveikslą, kurį įvardijo ,,Rojumi“.
(Nuotraukoje: LRTK narys Dainius Radzevičius sveikina Komisijos vadovus)
Dirbti Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje yra ne ,,rojus”, o kartais net ,,pragaras”. Kokia atsakomybė priimti tokius sprendimus kaip dėl ,,Pervy baltiyskiy kanal“ laikino veiklos apribojimo arba skirstant dažnius, kai dėl vieno – pešasi penki… Negavę konkurso dalyviai kaltina nebūtais dalykais net šantažuoja LRTK narių artimuosius. Kaip tokiems įrodysi, kada šiais metais visi klausimai yra sprendžiami objektyviai, demokratiškai ir geranoriškai, pasvėrus visus ,,už” ir ,,prieš”. Turiu pripažinti, kad Lietuvos radijos ir televizijos komisijos darbe ankstesniais metais kartais to ir pritrūkdavo…
Tiesa, Komisijos nariai visada būdavo pagerbiami, pasveikinami gimtadienių proga, tačiau administracijos darbuotojai LRTK posėdyje gero žodžio neišgirsdavo… Nežinia dėl ko, tačiau tarp šių dviejų grupių, nors ir tarnaujančių tam pačiam tikslui, buvo savotiškas susvetimėjimas, jaučiamas noras įrodyti, kurie LRTK yra svarbesni ir reikalingesni.
To jau nebeliko, nes didžioji dauguma narių – nauji. Kaip ir pirmininkas E.Vaitekūnas su pavaduotoju J.Korenka, kurie dabar visus ir buria, ir vienija…
(Nuotraukoje: LRTK narys Antanas Jonynas ir referentė Irena Vaičiulytė)
Paskutinis senųjų metų pabaigoje su gimtadieniu buvo pasveikintas Komisijos narys poetas Antanas Jonynas, beje, savo jubiliejų sutikęs ne Lietuvoje, o Kuboje.
Komisijos posėdžiuose 2014 metais daugiau niekas ant stalo nepamatys virš dvidešimties pilnų segtuvų, nebent tik interesantų konkursams pateiktus… Visa posėdžių, ir ne tik, medžiaga Komisijos nariai dabar turi darbo kompiuteriuose, kurie yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuosavybė.
(Nuotraukoje: LRTK nariai Algimantas Matulionis, Laimantas Jonušys (viduryje), Lidvika Pociūnienė)
Surasta galimybių įsigyti ir devynis išmaniuosius telefonus, kurių tikrai reikia šiuolaikinei informacinei visuomenei, taip pat Lietuvos radijo ir televizijos (tai ne valstybės išlaikomas LRT radijas ir televizijos, nes daug kas painioja šia dvi skirtingas institucijas) Komisijos darbui. Nariams būtina kuo daugiau žinoti, matyti, girdėti, analizuoti… Pažymėtina, kad LRTK lėšas gauna iš šalies privačių transliuotojų ir retransliuotojų.
Pateikti šventiniai faktai byloja apie naujas geras permainas senoje, 1996 metais įkurtoje Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Komisijos dovanos – ne už ačiū, o už visus būsimus – profesionaliai atliktus darbus. Naujųjų išvakarėse LRTK sulaukė ir būrio Lietuvos seimo narių, su kuriais buvo dalykiškai diskutuota svarbiomis darbo temomis. Apie tai – kitas pasakojimas iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos.
LRTK nario Vido Mačiulio nuotr.