Žurnalistas A.Aleksandravičius. Tragiškai pasibaigęs dviejų narsių žemaičių skrydis per Atlanto vandenyną suvienijo pasaulio lietuvius

Darius_ir_Girenas_n._II.jpgŠiandien, 2013-ųjų liepos 17-ąją, sukanka lygiai aštuoniasdešimt metų, kai lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas sėkmingai perskridę Atlanto vandenyną, žuvo nepasiekę laisvos ir nepriklausomos Lietuvos.

Kaunietis žurnalistas, laikraščio „Ūkininko patarėjas“ bendradarbis Arnoldas Aleksandravičius su didvyriško skrydžio tyrinėtojais pabandė nupūsti laiko dulkes ir pažvelgė į praeitį, kai Atlanto nugalėtojų S.Dariaus ir S.Girėno laukė ir Kaunas, ir Varšuva… Žurnalistas teigia:

„Šaltojo karo laikais ideologiniai priešininkai amerikiečiai ir rusai stengėsi aplenkti vieni kitus, pirmiau pakilti į kosmosą ir Mėnulį. Tarpukario Lenkija ir jos nuskriausta Lietuva varžėsi, kurios šalies aviatoriai anksčiau perskris Atlantą. 1933 m. liepos 19 d. gedintis Kaunas pasitiko žuvusių Lietuvos sakalų, Amerikos lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikus. 1934 m. liepos 2 d. Varšuva triumfuodama sveikino savuosius Atlanto nugalėtojus – brolius Adomavičius (Adamowicz), kilusius iš Vilniaus apylinkių. Jie irgi gyveno Amerikoje, skrido iš to paties Niujorko oro uosto, bet nebuvo profesionalai lakūnai kaip S. Darius ir S. Girėnas, o vaisvandenių gamintojai.

Aviacijos istorikas Gytis Ramoška „Ūkininko patarėjui” sakė, kad hitlerinės Vokietijos pasienio policija nenumušė S. Dariaus ir S. Girėno pilotuojamos „Lituanicos“, kaip daugelį metų galvota, ne dėl papildomo komercinio krovinio – maišo su laiškais – perkrautas lėktuvas trenkėsi į pušies kamieną Trečiojo Reicho teritorijoje, o lietuviai lakūnai net nežinojo, jog kažkas transatlantiniu skrydžiu tuo pat metu ruošėsi išgarsinti Lenkiją.

 „Svarbiausia „Lituanicos“ žūties priežastis – baisi audra, kurios debesys jau tvenkėsi Baltijos pakrantėje ir tykojo lakūnų jų kelionės pabaigoje. Meteorologai perspėjo S. Darių apie gresiantį stichijos šėlsmą, tačiau jis, iš visų pusių girdėdamas kaltinimus, kad yra neryžtingas, nutarė ilgiau nebedelsti“, – tikino G. Ramoška.


O anot panevėžiečio aviacijos veterano, lėktuvų konstruktoriaus Vlado Kensgailos, prieš 80 metų norint sėkmingai iš Naujojo pasaulio per vandenyną perskristi į Senąjį žemyną reikėjo saugotis ne tik gamtos jėgų – S. Darius paskutines dienas ir naktis iki „Lituanicos“ starto praleido angare, budėdamas prie lėktuvo.”

Lituanica_II.jpg
Kolegos pasakojimo tęsinys – mūsų svetainės „Komentaruose”. 

Šalies žiniasklaidai primename, kad  liepos 20-ąją (ketvirtadienį) senajame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Kaune – vyks aviacijos šventė, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. Lietuvos aviacijos muziejaus kolektyvas maloniai visus kviečia apsilankyti gražioje ir prasmingoje šventėje.