Šiandien, sausio 16-ąją, kaip ir kiekvieną mėnesį Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus ir senjorų klubo MES nariai renkasi į tradicinę sueigą. Jos metu bus pagerbti šią savaitę jubiliejinius gimtadienios švenčiantys Genovaitė Slaninienė ir Povilas Antanas Kaunas. Pastarasis pristatys savo šeštąją, tik ką išleistą knygą ,,Kad rytojus šviestų”. Žodis bus suteiktas ir 87-uosius gyvenimo metus einančiam kolegai Adomui Subačiui, kuris visą gyvenimą paskyręs vadovėlių ir knygų moksleiviams leidimui, dabar pats kuria. Ne vienas jo kūrinys yra ir mūsų svetainės ,,Kūrybos artelėje”.
Šiandien svetainės ,,Komentaruose” pasirodė kūrybingo Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Adomo Subačiaus publikacija ,,Įkvėpkime Laisvės alėjos dvasios”, kviečianti diskutuoti ir www.kaunozurnalistai.lt skaitytojus. Pateikiame autoriaus Adomo Subačiaus publikacijos ,,Įkvėpkime Laisvės alėjos dvasios” prologą … epilogą, rimtai … juokais.
***
Nežinau, kiek man pasisekė, bet stengiausi kiekvieną mintį išsamiai motyvuoti. Gal kai kur net persistengiau. Tegul nuovokus ir tolerantiškas skaitytojas dėl to nepyksta ir negalvoja, kad jį laikau nenuovoka. Tie detalūs aiškinimai skirti skeptikams, kurie į kiekvieną naujovę žiūri nepatikliai, priešiškai, visas iniciatyvas stengiasi suniekinti, apdergti. O kad tokių atsiras, neabejoju. Juk tai jų gyvenimo kredo – sekti naujoves ir murkdyti jas žodžių lavinos purve.
Gerbiamasis ir gerbiamoji, čia ne romanas, kurį skaitant nereikia sustoti, atsikvėpti ir pamąstyti. Paprastai romanuose aprašoma, kaip girgžda lova ir kaip aidi svaigūs atodūsiai. Mąstyk nemąstęs, neišgirsi nei to girgždėjimo, nei tų aimanų. Nebent galėtum pats savęs paklausti, kodėl paprastai mylimasi girgždančioje lovoje, o ne ant naujos pikantiškos lovos su Dormeo užtiesalu, taip reklamuojamu per televiziją. Verčiau, jei esi tikras vyras, įskelk moteriškei tokius atodūsius bei aimanas ant liulančio matraco, o jei moteris, išprovakuok vyrą tai padaryti.
Visa tai tarp kitko, laisvalaikiu, o dabar, užvertęs paskutinį lapą, pasiklausyk.
Jei nesi kaunietis, nelabai svarbu, atidžiau ar probėgšmais pervertei šiuos lapus. Juk tai ne tavo kiaulės, ne tavo pupos. Nebent būtum didelis patriotas, kuriam rūpi viskas, kas dedasi Lietuvoje. Juo labiau Kauno Laisvės alėjoje, kuria esi vaikštinėjęs ir kurios kavinėse su mergomis gėrinėjęs.
O jei esi kaunietis, net jei ne konservatorių lygio patriotas, dar kartą perskaityk, stabtelėdamas, įsigilindamas į reikalo esmę, sprendimų naujoviškumą ir pagalvodamas, kaip šiuos mano gerai apmąstytus pasamprotavimus būtų galima dar patobulinti. Juk gerai žinoma, kad vienas lauke ne karys.
Taigi nelik abejingas aukščiau pateiktam mano siūlymui svarstyti ir diskutuoti. Išdiskutuokim Laisvės alėjos atgaivinimo principus iki veiksmingos Kauno savivaldos susikūrino.
Beje, į diskusijas jau įsijungė artimi mano aplinkos žmonės. Mano mieloji jokiu būdu nesutinka, kad cerkvė būtų padovanota rusams. Sako, jau geriau kaip labdarą atiduoti kam iš Afrikos gilumos, kad joje įtaisytų mokyklą ar pabėgėlių namus. Galėtų įsirengti antrą ir trečią aukštą, kaip kad buvo padaryta su Kauno Prisikėlimo bažnyčia, verčiant ją Radijo gamykla. Penktojo aukšto kaimynei, blondinei iš prigimties, atrodo, kad cerkvę reikia gražiai išardyti ir iš plytų pastatyti tikrą katalikišką bažnyčią.
Kaimynas, pripažįstantis abu Dievus, linkęs nugriauti teismo rūmus ir pašalinti iš Alėjos seną pašvinkusį saugumo tvaiką. Su tuo nelabai sutinka mano anūkė. Girdi, apatiniame teismo rūmų aukšte įsikūrusi ,,Maxima”, o ,,Maximų” kol kas niekas negriovė ir negriaus. Tik tos ,,Maximos” griovė, griauna ir griaus…
Taigi pradžia padaryta. Savo protu, išmone įsijunk į diskusiją dėl mums brangios Laisvės alėjos atgaivinimo.
Nuotraukose: LŽS ir žurnalistikos senjorų klubo MES narys Adomas Subačius, Kaune gyvenantis daugiau kaip 60 metų ir kviečiantis diskutuoti apie Laisvės alėją
Ričardo Šaknio nuotr.