Nors Valstybės diena skliaustuose dar vadinama karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, o visuomenė ilgiau nei dvidešimt metų pratinama ir skatinama didžiuotis pirmuoju apsikrikštijusiu, bet pagoniškų valdžios instinktų neatsižadėjusiu Lietuvos valdovu, jis lietuvių širdyse ir protuose aiškiai nusileidžia nekarūnuotam karaliui Vytautui Didžiajam. Prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete virš židinio kabo nežinomo XVII a. dailininko nutapytas didžiojo kunigaikščio Vytauto atvaizdas visu ūgiu. O karaliaus Mindaugo paveikslo Prezidentūroje niekada nebuvo.
Lietuvos prezidentės kanceliarijos posėdžių salėje pakabinta dailininko Jono Mackevičiaus drobė „Vytautas Didysis Lucko suvažiavime 1429 metais“. Šis paveikslas – tai įrodymas, kad Lietuva jau ir anksčiau pirmininkavo Europos Sąjungai, kuri prieš 600 metų vadinosi Šventąja Romos imperija.
Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros lektorius Žydrūnas Mačiukas, nuodugniai tyrinėjęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Šventosios Romos imperijos santykius XV amžiuje, „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad Lucko suvažiavimas gal ir nebuvo tokio lygio, kaip vėlų rudenį Vilniuje numatomas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, bet Lietuvos sostinėje apsilankysiantiems ES šalių galingiesiems vertėtų priminti, jog 1429 m. sausio 6-29 dienomis didysis kunigaikštis Vytautas jau buvo sukvietęs Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalių valdovus aptarti opiausių Europos reikalų.
(Mūsų svetainės „Komentaruose” skaitykite visą laikraščio „Ūkininklo patarėjas” žurnalisto Arnoldo Aleksandravičiaus publikaciją „Vytautas Didysis jau pirmininkavo viduramžių Europos sąjungai”)
Nuotraukoje: Dailininko Jono Mackevičiaus 1934 metų
paveikslas „Vytautas Didysis Lucko suvažiavime“. Stovi Šventosios Romos imperijos valdovas Zigmantas Liuksemburgietis, jo dešinėje – Vytautas Didysis su žmona Julijona, kairėje sėdi imperatoriaus Zigmanto žmona Barbora, Lenkijos karalienė Sofija ir karalius Jogaila.